Gerklų vėžys

Gerklų vėžys

Lietuvoje gerklų vėžys kasmet diagnozuojamas apie 350-370 gyventojų. Šia liga paprastai serga pagyvenę žmonės, vyrai net 4 kartus dažniau nei moterys. Dažniausiai gerklų vėžiu suserga vyresni nei 60 metų asmenys. Tik labai retais atvejais liga diagnozuojama dar nesulaukusiems 40 metų.

Būdingas prasidedančio gerklų vėžio simptomas yra balso užkimimas. Daugelis gerklų navikų diagnozuojami ankstyvose stadijose, kai dar yra tikimybė juos išgydyti. Kitaip tariant, kuo labiau vėžys pažengęs (išaugęs ir išplitęs), tuo mažiau šansų jį išgydyti.

Kas yra gerklos

Gerklos yra viršutinė trachėjos (kvėpavimo gerklės) dalis. Jų ilgis apie 5 cm. Gerklos yra labai svarbus kalbėjimo organas. Užsienio literatūroje gerklos kartais vadinamos balso dėžute. Gerklų griaučiai sudaryti iš keleto glotnių, blizgių kremzlių. Kremzles supa skaidulinis audinys. Didžiausia gerklų kremzlė yra Adomo obuolys. Tai iškyšulys kaklo priekinėje dalyje. Vyrų kakle Adomo obuolys dažnai ryškesnis negu moterų.

Gerklose yra balso klostės (balso stygos), kurios virpėdamos sukuria kalbos garsus.

Gerklos yra toji kūno vieta, kurioje atsiskiria kvėpavimo ir virškinimo sistemos. Įkvepiant oras patenka į gerklas ir per trachėją pasiekia plaučius. Ryjant maistą gerklos šiek tiek pakyla,  ir liežuvio gale esanti kremzlės plokštelė, vadinama antgerkliu, uždengia įėjimą į gerklas, todėl maistas ar gėrimas nuslenka į stemplę, o ne į trachėją.

Gerklas sudaro 3 aukštai (dalys):

  • viršutinis aukštas( supraglottis) – virš balso klosčių;
  • vidurinis aukštas (glottis) – jame yra balso aparatas (balso klostės ir balsaskylė) ;
  • apatinis aukštas (subglottis) – jungia gerklas su trachėja.

Vėžys gali išsivystyti bet kuriame gerklų aukšte arba ir visuose.

Kaip ir kitose kūno dalyse, kakle aplink gerklas yra limfmazgių. Būtent limfmazgiai dažnai yra ta vieta, kurią pirmiausia pasiekia nuo naviko atitrūkusios vėžio ląstelės.

Kas yra gerklų vėžys

Kai kada žmonės gerklų vėžį vadina gerklės vėžiu. Tačiau gerklė apima gerklas ir kitus gretimus organus. Gerklų vėžys yra viršutinių kvėpavimo takų piktybinis navikas. Tai tik viena iš vėžio rūšių, kuri gali atsirasti gerklėje.

Vėžys gerklose atsiranda, kai normalios ląstelės pakinta, ima nevaldomai daugintis ir telktis į darinį, vadinamą augliu arba naviku. Auglys gali būti piktybinis arba gerybinis. Vėžio navikas yra piktybinis ir gali pasklisti į kitas kūno dalis. Gerybiniai augliai į kitus organus neplinta.

Gerklų vėžio rūšys

Gerklų vėžys gali būti skirtingų rūšių. Rūšis nustatoma pagal tai, iš kurių audinių išsivystęs pirminis gerklų navikas.

Gerklų plokščiųjų ląstelių vėžys

Gerklų plokščiųjų ląstelių vėžys sudaro apie 95 proc. visų piktybinių gerklų navikų. Vėžys išsivysto iš plokščiųjų epitelio ląstelių, kurios dengia antgerklį, balso stygas ir kitas gerklų dalis. Plokščiosios epitelio ląstelės atsparios karštiems skysčiams ir aštrių formų maistui, pažeistos gali greitai atsistatyti. Tačiau kuo didesnis pažeidimas, tuo daugiau naujų ląstelių reikia pagaminti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad ilgainiui ląstelės gali suvėžėti.

Adenokarcinoma

Palyginti su gerklų plokščiųjų ląstelių vėžiu adenokarcinoma nėra tokia dažna. Ji prasideda adenoidinėse  ląstelėse, kurių gausu aplink gerklas. Adenoidinės ląstelės yra liaukinio epitelio ląstelės, kurios gamina gleives. Gerklų adenokarcinomų per pastaruosius 20 metų padaugėjo, tačiau kodėl taip nutiko –  nėra žinoma.

Sarkoma

Šis vėžys kyla atraminiuose (jungiamuosiuose) audiniuose. Kremzlė yra atraminis gerklų audinys. Iš kremzlės išsivystę navikai vadinami chondrosarkomomis. Gerklų sarkoma pasitaiko labai retai.

Kitos gerklų vėžio rūšys

Labai retais atvejais gerklose gali išsivystyti limfoma ar plazmacitoma (plazminių ląstelių mieloma).

Nevėžiniai gerklų augliai

Daugelis gerklų ligų nėra onkologinės. Nevėžinai augliai vadinami gerybiniais, bet jų simptomai gali būti panašūs į gerklų vėžio.

Anksti aptikus gerklų vėžį ir laiku pradėjus gydymą yra didelė tikimybė ligą išgydyti. Jeigu vėžys išplitęs, galimybės pagyti menkesnės.

Gerklų vėžio simptomai

Vėžinis navikas prasideda nuo vienos išsigimusios ląstelės. Tikslios ląstelės suvėžėjimo priežastys nėra aiškios. Manoma, kad dėl vienų ar kitų veiksnių pakitus ląstelių genams šios ląstelės išsigimsta ir pradeda nevaldomai daugintis.

Gerklų vėžio simptomai gali būti labai panašūs į kitų ligų simptomus, todėl labai svarbu apie juos papasakoti šeimos gydytojui.  Kartais gerklų navikas nesukelia jokių simptomų ar požymių, arba atsiradę simptomai gali būti ne vėžio, o visai kitos ligos padarinys.

Dažniausiai pasireiškiantys gerklų vėžio simptomai ir požymiai

  • Balso užkimimas ar pakitęs balsas. Dažnai tai pirmasis simptomas, nes daugelis gerklų piktybinių navikų pradeda formuotis balso stygose arba šalia jų. Bėda ta, kad užkimimas – būdingas laringito (virusinės gerklų infekcijos) požymis. Dauguma žmonių, kuriems užkimsta balsas, vėžiu neserga. Laringitas paprastai praeina per savaitę ar dvi. Balsas užkimti gali ir dėl rūkymo, nes sudirginama gerklės gleivinė. Jeigu užkimo ar pakito balsas ir užkimimas savaime nepraeina per 2–4 savaites, kreipkitės į šeimos gydytoją. Tačiau žinokite – greičiausiai balsas užkimo nuo kosulio ar sudirgintos gerklės, o ne nuo vėžio.
  • Kosulys ir dusulys. Kai kuriuos žmones pradeda kamuoti lėtinis dusulys ar kosulys. Kvėpavimas gali pasidaryti švokščiantis (stridoras).
  • Padidėję limfmazgiai ar gumbelis kakle.
  • Nuolatinis gerklės perštėjimas ar jausmas, tarsi kažkas įstrigo gerklėje.
  • Pasunkėjęs rijimas. Jo pobūdis gali įvairuoti nuo „gerklėje įstrigo trupinių“ iki visiško nepajėgumo nuryti. Ryjant gali atsirasti skausmas ar deginimas, arba maistas gali tarsi prilipti prie gerklės. Rijimas gali pasunkėti dėl gyvybei nepavojingo stemplės susiaurėjimo, vadinamo stemplės striktūra. Bet nuryti maistą gali trukdyti ir stemplę spaudžiantis auglys ar patinimas. Bet kuriuo atveju reikėtų kreiptis į gydytoją ir prašyti atlikti keletą tyrimų.
  • Lėtinis ausies skausmas (retai pasitaikantis simptomas).
  • Nemalonus burnos kvapas (halitozė).
  • Svorio kritimas. Paprastai svoris pradeda kristi, kai vėžys jau gerokai pažengęs. Kai nuryti kąsnį darosi vis sunkiau ir skausmingiau, žmogus pradeda mažiau valgyti, todėl mažėja ir svoris. Jeigu nesilaikėte jokios dietos ir per trumpą laiką netekote 4–5 kilogramų ar dar daugiau, apsilankykite pas gydytoją.
  • Bendras nuovargis.

Vėžiui plintant į vietinius limfmazgius gali patinti arčiausiai jų esančios kaklo liaukos. Jei vėžys plinta į kitas kūno dalis, gali atsirasti dar kitokių simptomų ar požymių.

Jeigu nuogąstaujate dėl vieno ar kelių šiame skyriuje išvardytų simptomų ar požymių, ypač jei jie neišnyksta savaime ar blogėja, būtinai pasitarkite su šeimos gydytoju ir (ar) stomatologu. Gydytojas, be kitų klausimų, pasiteiraus, kiek laiko ir kaip dažnai jaučiate įtartinus simptomus. Ši informacija reikalinga siekiant išsiaiškinti negalavimo priežastį, nes daugelį minėtų simptomų gali sukelti ir kitos neonkologinės ligos.

Kuo anksčiau vėžys randamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Todėl labai svarbu pastebėjus nerimą keliančių simptomų kuo skubiau apsilankyti pas šeimos gydytoją.

Gerklų vėžio rizikos veiksniai ir prevencija

Rizikos veiksnys – tai bet kuris aplinkos veiksnys, paveldėta savybė, gyvenimo būdas ar elgsena, dėl kurių poveikio didėja rizika susirgti vėžiu. Nors rizikos veiksniai turi įtakos vėžio vystymuisi, tačiau daugelis jų tiesiogiai vėžio nesukelia. Vieniems žmonėms, net ir veikiamiems kelių rizikos veiksnių, vėžys neišsivysto, o kiti, rodos, nepatiria jokio kenksmingo poveikio, tačiau suserga. Išsiaiškinus Jums pavojingus rizikos veiksnius ir pasikonsultavus su gydytoju gali būti lengviau pasirinkti tinkamą gyvenimo būdą ir pasirūpinti savo sveikata.

Rizikos veiksniai

Pagrindiniai gerklaryklės vėžio rizikos veiksniai yra tabako rūkymas ir alkoholio vartojimas, tačiau ligos atsiradimui turi įtakos ir kiti rizikos veiksniai.

  • Tabakas. Tabako vartojimas ( cigarečių, cigarų, pypkių, kramtomojo bei uostomojo tabako) yra vienas pagrindinių galvos ir kaklo srities vėžio rizikos veiksnių. Pasyvus rūkymas taip pat gali didinti vėžio riziką.
  • Alkoholis. Dažnas ir nesaikingas alkoholio vartojimas didina gerklų ir gerklaryklės vėžio riziką. Dar didesnė rizika kyla tiems žmonėms, kurie geria ir rūko.
  • Lytis. Vyrai gerklų ir gerklaryklės vėžiu serga 4-5 kartus dažniau nei moterys.
  • Amžius. Didesnė rizika susirgti gerklų vėžiu – sulaukus 55 metų ir vyresniems, nors gerklų ir gerklaryklės navikų gali atsirasti ir jaunesniame amžiuje.
  • Akmens anglies poveikis. Šildymui daugelį metų naudojamų akmens anglių poveikis siejamas su didesne gerklų vėžio rizika.
  • Profesiniai veiksniai. Ilgalaikis asbesto, medienos dulkių, dažų garų bei kitų cheminių medžiagų poveikis gali didinti riziką susirgti gerklų ir gerklaryklės vėžiu.
  • Prasta Maiste trūkstant A ir E vitaminų gali padidėti rizika susirgti gerklų ir gerklaryklės vėžiu. Produktai, turtingi šių vitaminų, gali padėti išvengti ligos.
  • Gastroezofaginio refliukso liga. Nuolatinis skrandžio sulčių išsiliejimas į gerklas ir ryklę gali būti susijęs su gerklų ir gerklaryklės vėžiu, tačiau konkrečių priežastinių ryšių nenustatyta.
  • Plamerio-Vinsono (Plummer-Vinson) sindromas. Sergant šia reta liga organizmas pritrūksta geležies ir sutrinka rijimas, taip pat padidėja gerklaryklės vėžio rizika.
  • Žmogaus papilomos virusas. Kai kurių tyrimų duomenimis šis virusas gali būti susijęs su gerklaryklės vėžiu.
  • Šeimos istorija. Jeigu pirmos eilės giminaičiui (tėvui, motinai, broliui, seseriai ar vaikui) buvo diagnozuotas galvos ir kaklo srities vėžys, Jūsų rizika susirgti gerklų vėžiu dukart didesnė nei to žmogaus, kurio šeimoje šia liga niekas nesirgo.
  • Nusilpęs imunitetas. Imunitetą slopina žmogaus imuniteto deficito virusas (ŽIV), įgyto imuniteto deficito sindromas (AIDS), taip pat imuninės sistemos slopinamieji vaistai, kurių skiriama po organų transplantacijos. Tyrimai rodo, kad užsikrėtusiųjų ŽIV bei sergančiųjų AIDS rizika susirgti gerklų vėžiu 3 kartus didesnė nei sveikų žmonių.  Asmenų, kurie po organų transplantacijos gydomi imuninės sistemos slopinamaisiais vaistais, gerklų vėžio rizika dvigubai didesnė nei bendros populiacijos.

Prevencija

Svarbiausias dalykas, kurį kiekvienas rūkorius turėtų padaryti – tai mesti rūkyti. Vartojantys alkoholį ir rūkantys asmenys, net ir tie, kurie niekuo nesiskundžia, turėtų tikrintis sveikatą bent kartą per metus.

Jeigu nerimaujate dėl rizikos susirgti gerklų ar gerklaryklės vėžiu, pasikalbėkite su savo gydytoju.

Tyrimai ir diagnostika

Įtaręs, kad galimai sergate gerklų vėžiu, gydytojas nukreips Jus pas ausų, nosies, gerklės ligų (LOR) specialistą, kuris Jus apžiūrės, patikrins, ar nėra nosies, burnos, gerklės ir liežuvio pakitimų. Specialių kraujo tyrimų gerklų ar gerklaryklės vėžiui nustatyti nėra, tačiau paprastai atliekama keletas laboratorinių tyrimų, iš jų ir kraujo bei šlapimo. Šie tyrimai padeda daugiau sužinoti apie ligą  ir tiksliau nustatyti diagnozę.

Laringoskopija. Šis tyrimas gali būti atliekamas  trimis būdais.

  • Netiesioginė laringoskopija. Gydytojas mažu apskritu veidrodėliu ilga rakena apžiūri gerklas.
  • Fibrooptinė laringoskopija. Gydytojas vamzdelį su šviesos šaltiniu ir kamera per paciento nosį ar burną įkiša į gerklę ir apžiūri gerklas bei gerklaryklės sritį.
  • Tiesioginė laringoskopija. Ši procedūra atliekama operacinėje. Kad pacientas nejaustų skausmo, jam suleidžiama raminamųjų vaistų arba sukeliama bendroji nejautra, tada gydytojas specialiu instrumentu, kuris vadinamas laringoskopu, apžiūri gerklas. Tiesioginės laringoskopijos metu dažnai atliekama ir biopsija – paimamas nedidelis audinių mėginukas.

Biopsija. Tai nedidelio audinių gabalėlio paėmimas ištirti mikroskopu. Laboratoriniai tyrimai gali rodyti, kad yra vėžinių pakitimų, tačiau tiksli diagnozė nustatoma tik atlikus biopsiją ir naviką ištyrus mikroskopu.

Vėžio išplitimui nustatyti gali būti atliekami šie vaizdiniai tyrimai:

  • rentgeno tyrimai (ir naudojant bario kontrastinį tirpalą);
  • kompiuterinė tomografija ;
  • magnetinis rezonansas;
  • ultragarsinis tyrimas;
  • kaulų skenavimas;
  • pozitronų emisijos tomografija.

Gavęs tyrimų rezultatus, LOR ligų gydytojas Jus vėl pasikvies. Tikriausiai nerimausite laukdami atsakymo. Pokalbis su artimu draugu ar giminaičiu padėtų nusiraminti ir atgauti dvasinę pusiausvyrą. Arba galbūt norėtumėte susisiekti su sergančiųjų vėžiu palaikymo grupe ir pasikalbėti su žmogumi, jau išgyvenusiu panašius jausmus.

Gerklų vėžio stadijos

Vėžio stadija apibūdina piktybinio naviko augimą ir išplitimą. Priimant sprendimą dėl gydymo metodų taikymo visada labai svarbu žinoti ligos stadiją. Naviko stadiją padeda nustatyti laboratoriniai ir vaizdiniai tyrimai, kurie Jums buvo atlikti ligai diagnozuoti. Tačiau kol navikas nepašalintas, tiksliai nustatyti stadiją ne visada įmanoma.

Gerklų vėžio stadijos pagal TNM sistemą

Gerklų vėžio stadijos dažniausiai nustatomos pagal tarptautinę TNM sistemą.

TNM simbolių reikšmės: T – navikas (angl. tumor), N – limfiniai mazgai (angl. node), M – metastazės (angl. metastasis).

TNM stadijų klasifikavimo sistema apibūdina:

  • pirminio naviko (T) dydį;
  • vėžio ląstelių išplitimą į limfmazgius (N);
  • vėžio ląstelių išplitimą į kitus organus (M).

Tiksli gerklų naviko T stadija nustatoma atsižvelgiant į tai, kuriame gerklų aukšte susiformavęs navikas. Vėžys gali prasidėti balso klostėse (viduriniame gerklų aukšte), gerklų dalyje virš balso klosčių arba žemiau jų, nors šiame gerklų aukšte navikai formuojasi retai.

Gydytojai gerklų vėžį dažnai skirsto į ankstyvųjų stadijų ir lokaliai išplitusį. T1 it T2 stadijų vėžys laikomas ankstyvąja liga, T3 ir T4 stadijos reiškia, kad liga vietiškai išplitusi.

Ankstyvosios gerklų vėžio stadijos (T0–T2)

  • T0 – yra nenormalių ląstelių, kuriose gali būti ikivėžinių pakitimų.
  • Tis (in situ) – navikas in situ reiškia, kad vėžinės ląstelės vis dar toje pačioje vietoje, kur ir atsirado, t. y. navikas neperaugo audinio pamatinės membranos.
  • T1 – navikas tik viename gerklų aukšte, balso klostės judrios.
  • T2 – bet kuriame gerklų aukšte susiformavęs navikas peraugo į kitą aukštą.
  • T2a – balso klosčių (glottis) vėžio T2a stadija reiškia, kad navikas peraugo į viršutinį arba (ir) apatinį gerklų aukštą, bet balso klostės judrios.

Lokaliai pažengęs gerklų vėžys (T2b–T4)

  • T2b – balso klostėse (glottis) susiformavusio naviko T2b stadija reiškia, kad navikas peraugo į viršutinį arba (ir) apatinį gerklų aukštą, balso klosčių judrumas ribotas.
  • T3 – navikas išplito gerklose, bet jų neperaugo; viena iš balso klosčių nejudri.
  • T4 – navikas iš gerklų peraugo į kitus audinius. Vėžio ląstelių galėjo pasklist į skydliaukę, gerklę ar stemplę.

Gerklų vėžio N stadijos (išplitimas į limfmazgius)

Skiriamos 4 gerklų vėžio N stadijos. N2 stadija dar skirstoma į N2a, N2b ir N2c. Nustatant N stadiją svarbu žinoti, ar vėžinių ląstelių pasklido į kuriuos nors limfmazgius, kokio dydžio limfmazgiai ir kurioje kaklo pusėje jie yra.

  • N0 – limfmazgiuose metastazių nėra.
  • N1 – metastazė viename naviko pažeistos kaklo pusės limfmazgyje; limfmazgio skersmuo mažesnis nei 3 cm.
  • N2a – metastazė viename naviko pažeistos kaklo pusės limfmazgyje; limfmazgio skersmuo nuo 3 cm iki 6 cm.
  • N2b – metastazių yra keliuose naviko pažeistos kaklo pusės limfmazgiuose; nė vieno limfmazgio skersmuo nėra didesnis nei 6 cm.
  • N2c – metastazių yra priešingos nei navikas kaklo pusės limfmazgiuose arba abiejose kaklo pusėse; nė vieno limfmazgio skersmuo nėra didesnis nei 6 cm.
  • N3 – bent vieno metastazių pažeisto limfmazgio skersmuo didesnis nei 6 cm.

Gerklų vėžio M stadijos (išplitimas į kitus organus)

Gerklų vėžio pasklidimą į kitus organus charakterizuoja M0 ir M1 stadijos.

  • M0 – vėžys į kitus organus nepasklido (tolimų metastazių nėra).
  • M1 – vėžys pasklido į kitus organus, pavyzdžiui, plaučius.

Sudėjus visas 3 stadijas kartu, gaunama išsami naviko stadijos charakteristika. Pavyzdžiui, T2, N0, M0 reiškia, kad navikas pažeidžia daugiau negu 1 gerklų aukštą, tačiau nei limfmazgiuose, nei kituose organuose vėžio ląstelių nerasta.

Gerklų vėžio ląstelių diferenciacijos laipsnis

Priimant sprendimą dėl vėžio gydymo visada atsižvelgiama ne tik į ligos stadiją, bet ir į tai, kaip vėžio ląstelės atrodo pro mikroskopą (ląstelių brandumą). Ląstelių diferenciacijos arba brandumo laipsnis parodo, kiek vėžio ląstelės pakitusios palyginti su normaliomis ląstelėmis. Augdama ir bręsdama normali ląstelė įgyja specifinių jos vietai ir paskirčiai organizme būdingų savybių. Šis procesas vadinamas diferenciacija. Diferenciacijos laipsnis žymimas G raide (angl. grade).

Skiriami 3 gerklų vėžio ląstelių diferenciacijos laipsniai:

  • G1 (žemas laipsnis) – vėžio ląstelės gerai diferencijuotos, t. y. jų struktūra labai panaši į normalios ląstelės struktūrą;
  • G2 (vidutinis laipsnis) –  vėžio ląstelės vidutiniškai diferencijuotos, atrodo šiek tiek panašios į  normalias gerklų ląsteles;
  • G3 (aukštas laipsnis) – vėžio ląstelės blogai diferencijuotos, atrodo išsigimę, jų struktūra labai skiriasi nuo normalių gerklų ląstelių struktūros.

Gerai diferencijuotas vėžys tikriausiai augs lėčiau ir vargu ar išplis, ko negalima tikėtis iš blogai diferencijuoto vėžio. Žinodami naviko stadiją ir diferenciacijos laipsnį, gydytojai gali prognozuoti ligos eigą ir parinkti optimaliausią gydymo būdą.

Gerklų vėžio gydymas

Gerklų ir gerklarykės vėžį, ypač ankstyvų stadijų, dažnai galima išgydyti. Pagrindinis gydymo tikslas – pašalinti naviką, tačiau labai svarbu išsaugoti ir pakenktų organų funkciją. Sudarydami gydymo planą, medicinos specialistai sprendžia, kaip gydymas galėtų paveikti Jūsų savijautą, išvaizdą, kalbą, valgymą ir kvėpavimą.

Gerklų ir gerklaryklės vėžiui gydyti taikomi 3 pagrindiniai metodai: chirurginis gydymas, spindulinė terapija ir chemoterapija. Šie metodai gali būti naudojami atskirai arba kombinuojami. Gerklų ir gerklaryklės vėžiui gydyti dažniausiai taikomas chirurginis gydymas ir spindulinė terapija.

Spindulinė terapija

Spindulinis gydymas, kitaip dar vadinamas radioterapija, švitinimu, paprastai taikomas tais atvejais, kai navikas nedidelis ir neišplitęs iš gerklų. Jeigu vėžys ankstyvos stadijos, didelė tikimybė jį sunaikinti vien tik švitinant jonizuojančiaisiais spinduliais. Kai kuriais atvejais spindulinis gydymas atliekamas prieš chirurginę operaciją ar chemoterapiją, pavyzdžiui, norint sumažinti naviko tūrį. Šis būdas kartais taikomas ir po operacijos siekiant visiškai sunaikinti vėžines ląsteles, kurių galėjo likti po operacijos.

Chirurginis gydymas

Didesni navikai paprastai operuojami. Kartais operacijos tikslas – pašalinant visą naviką ir taip išgydyti ligą. Kartais chirurginis gydymas taikomas siekiant palengvinti pažengusio vėžio simptomus. Visos operacijos atliekamos taikant bendrąją nejautrą, todėl pacientas nejaučia skausmo.

Operacijos pobūdis priklauso nuo naviko dydžio, tikslios lokalizacijos gerklose, taip pat ir nuo vėžinių ląstelių išplitimo į gretimus audinius ar limfmazgius.

  • Endoskopinė rezekcija (organo dalies pašalinimo operacija). Šiuo būdu šalinami nedideli gerklų navikai. Išorinėje kaklo dalyje nebūna pjūvio. Standus laringoskopas per burną įstumiamas į gerklas, ir jame sumontuota įranga, dažniausiai lazeriu, pašalinamas navikas. Lazerio spinduliais audiniai šalinami panašiai kaip peiliu (skalpeliu), tačiau žaizdos mažiau kraujuoja. Chirurginis lazeris prijungiamas prie mikroskopo, todėl gydytojai gali labai aiškiai matyti naviką.

Endoskopinės rezekcijos būdu gali būti šalinamas ankstyvos stadijos ir lokaliai pažengęs gerklų vėžys. Kai kurie ankstyvos stadijos navikai gali būti šalinami dienos chirurgijos skyriuje. Jeigu navikas didesnis ar vėžys labiau pažengęs, ligoninėje gali tekti praleisti 4–5 dienas.

Endoskopinė rezekcija taikoma tik tais atvejais, kai navikai maži ir neperaugę gerklas klojančio epitelio.

  • Dalinė laringektomija. Tai chirurginė operacija, kurios metu daromas pjūvis priekinėje kaklo dalyje ir šalinama pažeista gerklų dalis. Gerklose išlieka bent vienos pusės balso klostė ar jos dalis, todėl pacientas po kurio laiko vėl gali kalbėti, tik balsas gali būti prikimęs ar nusilpęs.

Atlikdamas operaciją, chirurgas kakle padaro nedidelę angą, per kurią pacientas kvėpuoja. Ši angelė vadinama stoma (tracheostoma). Ji reikalinga, kad balso klostės sugytų po operacijos.

Daugeliui žmonių po gerklų operacijos tracheostoma reikalinga tik laikinai. Kai pacientas atgauna jėgas, chirurgas arba slaugytojas išima tracheostomos vamzdelį, ir angelė palaipsniui užsitraukia. Kai angelė užgyja, pacientas vėl gali natūraliai kalbėti. Retais atvejais tracheostoma pacientui lieka visam laikui.

  • Visiška laringektomija. Siekiant atsikratyti vėžio gali būti šalinamos visos gerklos, o kartais ir dalis ryklės. Tokia operacija vadinama visiška laringektomija. Gerklos jungiasi su burna ir plaučiais. Jei gerklos pašalinamos, burnos ir plaučių jungties nelieka, todėl chirurgas trachėjos galą prijsiuva prie angelės priekinėje kaklo dalyje ir suformuoja stomą. Ši tracheostoma pastovi, per ją pacientas kvėpuoja visą likusį gyvenimą.

Neturėdamas balso klosčių, tik stomą, žmogus negali normaliai kalbėti. Visišką laringektomiją patyrusiems žmonėms tai didžiausias praradimas. Paprastai prieš operaciją kalbos specialistas (logopedas) papasakoja pacientui apie įvairius žodinio bendravimo būdus netekus gerklų. Bendravimo būdas po operacijos kiekvienu atveju labai individualus. Jis priklauso nuo paciento patirtų operacijų pobūdžio ir skaičiaus bei asmeninių poreikių.

Išmokti tarti garsus ir vėl pradėti kalbėti galima keliais būdais: naudojant balso protezus, elektronines gerklas ar orą iš stemplės ar gerklės (stemplinę kalbą).

  • Chirurginė limfmazgių šalinimo operacija (kaklo disekcija). Operacijos metu apžiūrimos gerklos ir jas supantys organai. Kartais gydytojas gali pašalinti netoli gerklų esančius limfmazgius, kad ištirtų, ar juose nėra pakitusių ląstelių, arba bet kuriuos įtartinai atrodančius limfmazgius ir visą jų grupę. Net jeigu limfmazgiai atrodo sveiki, vis tiek yra tikimybė, kad kelios ląstelės galėjo pasklisti į artimiausius limfmazgius. Pašalinti limfmazgiai siunčiami į laboratoriją ištirti, ar juose nėra vėžinių ląstelių. Šis tyrimas padeda nustatyti vėžio stadiją. Jeigu limfmazgiuose aptinkama piktybinių ląstelių, gali prireikti šalinti visus likusius kaklo limfmazgius arba taikyti spindulinį gydymą.

Kai kuriais atvejais kartu su kaklo vienos pusės limfmazgiais būtina šalinti ir tos pusės raumenį, pagrindinę veną ir nervą. Po tokios operacijos kaklas atrodo plonesnis ir operuotoje pusėje kiek įdubęs.

  • Paliatyvus chirurginis gydymas. Šiuo gydymu siekiama sušvelninti gerklų vėžio simptomus ir pagerinti pacientui gyvenimo kokybę. Paliatyvus chirurginis gydymas gali būti taikomas tais atvejais, kai navikas užkemša gerklas, trukdo kvėpuoti ar ryti.

Chemoterapija

Chemoterapija – tai gydymas priešvėžiniai vaistai, kuriais naviko ląstelės naikinamos arba stabdomas jų dalijimasis. Chemoterapija  kartu su spinduliniu gydymu kartais taikoma kaip alternatyva chirurginiam gydymui. Tokiu būdu siekiama išsaugoti gerklas ir normalią kalbą. Chemoterapija taip pat gali būti rekomenduojama, jei vėžys išplitęs į kitas kūno sritis.

Taikinių (biologinė) terapija

Taikinių (biologinė) terapija – tai gydymas, nukreiptas į specifinius vėžio genus, baltymus ar audinių terpę, kuri padeda vėžio ląstelėms augti ir išlikti. Taikant šį gydymo būdą stabdomas vėžio ląstelių augimas ir plitimas, o sveikosios ląstelės beveik nepažeidžiamos.

Vienas iš biologinės terapijos vaistų yra cetuksimabas. Jo paskirtis – blokuoti augimo signalų perdavimą ląstelei ir stabdyti naviko augimą. Tyrimai rodo, kad pacientų, sergančių lokaliai pažengusiu galvos ir kaklo srities vėžiu ir gydomų cetuksimabu ir spinduline terapija, gyvenimo trukmė gali būti ilgesnė nei gydomų vien spinduline terapija.

Naujesni biologinės terapijos vaistai galvos ir kaklo srities vėžiu gydyti yra gefitinibas ir everolimas. Jau pradėti šių vaistų klinikiniai bandymai.

Gydymo šalutinis poveikis ir jo mažinimas

Pasikalbėkite su gydytoju, ko galima tikėtis po operacijos. Paklauskite gydytoją ar slaugytoją, kaip geriau suvaldyti nepageidaujamas reakcijas.

  • Patinusi burna ir ryklė. Dažniausiai po operacijos patinsta burna ir gerklė, todėl tampa sunkiau kvėpuoti. Po operacijos plaučiai ir trachėja išskiria daug gleivių. Kol pacientas neišmoksta kosėti per stomą, gleivės išsiurbiamos per vamzdelį. Panašiu būdu iš burnos išsiurbiamos seilės, nes patinus gerklei pacientas negali jų nuryti.
  • Uoslės praradimas. Pašalinus gerklas ir nutrūkus oro srautui per nosį ir burnaryklę, gali dingti natūrali uoslė. Bet uosti galima išmokti atliekant specialius veido ir kaklo raumenų pratimus. Uoslę susigrąžinti gali padėti logopedas.
  • Skonio praradimas. Uoslės praradimas neigiamai paveiks ir skonio pojūtį, taigi, išmokus įtraukti orą per nosį pagerės ir skonio pojūtis.
  • Tracheostomos priežiūra. Slaugytojai ir ligoninės reabilitologas išmokys Jus, kaip prižiūrėti stomą.
  • Hipotireozė. Spindulinis gydymas kaklo srityje gali sutrikdyti skydliaukės veiklą. Skydliaukei pradėjus gaminti mažiau hormonų žmogus gali jaustis pavargęs ir vangus. Ši liga vadinama hipoterioze.

Gyvenimas pasibaigus gydymui

Kontrolinės sveikatos patikros. Pasibaigus gerklų ar gerklaryklės vėžio gydymui reikėtų kreipkitės į savo gydytoją dėl reguliarių kontrolinių sveikatos patikrų plano sudarymo. Šios patikros padėtų kontroliuoti sveikatos būklę ir keletą mėnesių ar metų stebėti, ar liga neatsinaujina.

Sveikstantį po gerklų ar gerklaryklės vežio gydymo asmenį prižiūri jo šeimos gydytojas. Reguliarių kontrolinių apžiūrų, įskaitant burnos skliauto ir dantų, paskirtis – patikrinti, ar liga neatsinaujina, ar nepradėjo formuotis kitas pirminis navikas, taip pat padėti pacientui įveikti vėlyvąsias ar ilgalaikes šalutines reakcijas, sukeltas gydymo. Prireikus šeimos gydytojas gali nukreipti pacientą pas onkologą ar kitų ligų specialistą.

Pacientams po gerklų ir gerklaryklės vėžio gydymo rekomenduojama tikrintis sveikatą:

  • pirmaisiais metais – kas 2 mėnesius;
  • antraisiais metais – kas 4 mėnesius;
  • trečiaisiais metais – kas 6 mėnesius;
  • ketvirtaisiais ir visais kitais metais – vieną kartą per metus.

Kai kuriuos diagnostinius tyrimus gali tekti kartoti, kad gydytojas galėtų patikrinti, ar nėra vėžio recidyvo, arba koreguoti paskirtą gydymą. Spinduline terapija gydytiems asmenims būtina reguliariai tikrinti skydliaukę, rūkantiesiems – ar nesivysto antrinis vėžys plaučiuose, stemplėje, galvoje ar kakle, net ir tuo atveju, jei pirminis vėžys nesikartoja.

Jei pacientui tarp planinių sveikatos patikrų pasireiškia naujų, anksčiau nebuvusių simptomų, apie juos reikia nedelsiant informuoti šeimos gydytoją.

Daugeliui žmonių planinės sveikatos patikros kelia nerimą. Apie tai, kaip jaučiatės ir dėl ko nerimaujate, reikėtų pasikalbėti su artimu žmogumi. Pasidalijus rūpesčiais viskas gali pasirodyti ne taip blogai.

Kai kurie žmonės patiria depresiją. Sveikatos priežiūros komanda gali jiems padėti prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo bei susisiekti su fizinės ir emocinės pagalbos tarnybomis.

Reabilitacija. Kai galvos ir kaklo srities vėžio gydymas baigiamas, prasideda kitas svarbus etapas – reabilitacija. Sprendimą dėl reabilitacijos pradžios ir specialių programų taikymo priima gydymo komanda. Reabilitacija gali padėti pacientui ateityje išvengti daugelio problemų.

Pasibaigus gydymui pacientui gali būti skiriama fizinė terapija, kad vėl išmoktų atlikti įprastus judesius, ir kalbos korekcijos pamokos, kad susigrąžintų kalbėjimo ir rijimo įgūdžius. Taip pat gali tekti išmokti naujų valgymo ir maisto ruošimo būdų.

Kai pacientui pašalinamos visos gerklos, jam tenka iš naujo mokytis kalbėti.

  • Natūraliausias būdas – kalbėti pilviniu, stempliniu balsu.
  • Kai kurie žmonės naudoja elektroninį baterija įkraunamą prietaisą – elektronines gerklas.
  • Trečiasis būdas – chirurginė balso reabilitacija, kai po gerklų šalinimo operacijos arba vėliau į stomą implantuojamas mažutis vožtuvėlis (kalbos protezas). Tokie protezai gali atkurti plaučių generuojamą balsą ir artimą natūraliai kalbą. Norint naudotis protezu reikia įprasti derinti kvėpavimą ir kalbėjimą.

Lietuvoje nuo 1976 m. taikoma prof. Henriko Šimkaus pasiūlyta stemplinio balso atkūrimo metodika, kuri remiasi sąlyginių fonacijos refleksų sudarymu. Reabilitacijos centre pacientus naujos kalbos moko logopedas fonopedas. Šiam mokslui nereikia nei didelių investicijų, nei brangių elektroninių prietaisų. Pakanka tik kantrybės kartoti tuos pačius garsus ir didelio noro kalbėti.

Pasibaigus gydymui gali pasikeisti žmogaus išvaizda, atsirasti nuovargis, gali tekti kalbėti ir maitintis visai kitu būdu nei prieš ligą. Tiems, kurie turi tracheostomą, reikia išmokti ją prižiūrėti ir valyti.

Kai kuriuos pacientus gali apnikti depresija. Sveikatos priežiūros komanda gali jiems padėti prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, susisiekti su fizinės ir emocinės pagalbos tarnybomis.

Sveikstantys po gerklų ir gerklaryklės vėžio pacientai skatinami laikytis sveikos gyvensenos nuostatų: palaikyti normalų kūno svorį, nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį ir sveikai maitintis. Ir jokiais būdais nepraleisti planinių sveikatos patikrų.

Saikinga fizinė veikla taip pat gali padėti susigrąžinti jėgas ir suteikti energijos.

Puslapis parengtas pagal American Society of Clinical Oncology (cancer.net), Cancer Research UK (cancerresearchuk.org) ir Egton Medical Information Systems Limited (patient.co.uk) informaciją.

PARAŠYKITE MUMS

Parašykite mums, jei pastebėjote klaidą arba turite klausimų.

Siunčiama

Visos teisės saugomos © ĮveikVėžį.lt 2015-2016 | Naudojimosi taisyklės ir atsakomybės apribojimas

Draudžiama ĮveikVėžį.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško svetainės sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti ĮveikVėžį.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią ĮveikVėžį.lt nuorodą į cituojamą puslapį. Visais klausimais kreiptis adresu info[eta]iveikvezi.lt

arba

Prisijunkite

Pamiršote prisijungimo duomenis?