Melanoma

Melanoma išsivysto iš apatiniame epidermio sluoksnyje esančių ląstelių melanocitų. Šios ląstelės gamina pigmentą melaniną, kuris suteikia odai spalvą. Melanoma gali išaugti iš pakitusio (displastinio) apgamo arba bet kur lygioje ir sveikoje odoje. Tipiška melanomos pradžia – nedidelė tamsiai ruda ar juoda dėmelė odoje arba pakitusi apgamo forma, spalva ir dydis. Tačiau ne visos melanomos tamsios, kartais jų išvaizda nesiskiria nuo kitų odos navikų. Kai melanoma pradeda skverbtis gilyn į odą, ji gali niežėti, kraujuoti, užsitraukti šašu ar išopėti.

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos regiono šalyse, melanoma nėra labai paplitusi. Mūsų šalyje melanoma jau keletą metų sudaro apie 15 proc. visų odos vėžio atvejų. Melanoma dažniau serga vyresnio amžiaus asmenys, moterys beveik du kartus dažniau nei vyrai. Vidutinis sergančiųjų amžius – 55 metai. Per pastaruosius 10 metų daugiausiai melanomos atvejų nustatoma vyresniems nei 65 metų asmenims.

Lietuvos vėžio registro duomenimis mūsų šalyje 2010 m nustatyta 330 naujų melanomos atvejų, 2011 m. – jau 351, iš jų 121 atvejis vyrams ir 230 – moterims. Sergamumo melanoma rodiklis (susirgimų skaičius 100 000 gyventojų per metus) 2011 m. buvo 11,6, po metų kiek sumažėjo – iki 10,5 (Europos standartas – 9,0). Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergančiųjų melanoma, ypač moterų, kasmet daugėja, tačiau dažniausiai liga nustatoma jau II ar net IV stadijos. I stadijos melanoma sudaro tik apie 35–40 proc. visų diagnozuojamų melanomas atvejų, todėl ir mirtingumas nuo odos melanomas Lietuvoje didesnis nei kitose Europos šalyse.

Odos melanoma – ypač klastinga ir sunkiai prognozuojama liga. Jeigu pastebėjote, kad odoje atsirado įtartinų dėmių ar naujų negyjančių darinių arba pasikeitė apgamo forma, spalva, jis pradėjo kraujuoti ar skaudėti, nedvejokite ir neatidėliokite vizito pas šeimos gydytoją arba gydytoją dermatologą. Anksti diagnozuota melanoma dar nebūna išplitusi į kitus audinius ar organus, todėl ją galima išgydyti.

Apie bazaliomą ir plokščiųjų ląstelių karcinomą skaitykite puslapyje odos vėžys.

Žmogaus odos sandara

Žmogaus kūno paviršiaus plotas yra apie 1,5–2,2 kv. m. Jį dengia oda – didžiausias mūsų kūno organas. Ji saugo nuo infekcijų, pažeidimų ir padeda palaikyti kūno temperatūrą. Per odą pasišalina dalis medžiagų apykaitos produktų, per ją organizmas kvėpuoja ir gauna informacijos apie mus supančią aplinką. Odoje taip pat kaupiasi riebalai ir vanduo bei gaminasi D vitaminas. Žmogaus oda yra apie 1,5–4 mm storio, kai kuriose vietose, pavyzdžiui, vokų ar lytinių organų, oda plonesnė, tik apie 0,5 mm, o nugaros, delnų ir padų oda stora, vietomis net 3–4 mm.

Odą sudaro 3 sluoksniai:

• paviršinis sluoksnis – epidermis;
• tikroji oda arba derma;
• poodis arba hipoderma, jame kaupiasi organizmo riebalų atsargos.

Epidermis

Epidermis yra ploniausias odos sluoksnis. Organizmui senstant šis odos sluoksnis plonėja.

Epidermis yra daugiasluoksnis plokščiasis ragėjantis epitelis, kurio pagrindą sudaro 4 skirtingų tipų ląstelės: keratinocitai, melanocitai, Langerhanso ir

Merkelio ląstelės.

• Keratinocitai sudaro apie 90 proc. epidermio ląstelių. Jie susiformuoja pamatiniame epidermio sluoksnyje dalijantis kamieninėms keratinocitų ląstelėms. Bręsdami keratinocitai tolsta nuo dermos, per 4 savaites pasiekia raginį epidermio sluoksnį ir galiausiai nusilupa, o juos pakeičia naujos pamatinės ląstelės. Taigi, mūsų oda kas 4 savaites atsinaujina. Pagrindinės keratinocitų funkcijos – neleisti organizmui išdžiūti, apsaugoti jį nuo virusų bei kitų aplinkos veiksnių.
• Melanocitai – pamatiniame epidermio sluoksnyje išsidėstę ląstelės, kurios sintetina pigmentą melaniną. Melaninas per melanocitų ataugas patenka į keratinocitus. Vienas melanocitas pagamina melanino maždaug 10 keratinocitų. Melaninas sugeria ultravioletinius saulės spindulius ir apsaugo organizmą nuo žalingo jų poveikio. Žmogaus odos spalva arba pigmentacija priklauso ne nuo melanocitų skaičiaus, o nuo melanino gamybos intensyvumo ir melanino kiekio keratinocituose. Įvairių rasių žmonių odoje melanocitų kiekis beveik pastovus. Melanocitų yra ir akyje.
• Langerhanso ląstelės patenka į odą iš kaulų čiulpų. Šių ląstelių daugiausia dygliuotajame sluoksniuose. Tai ląstelės makrofagai, kurios palaiko imuninę odos funkciją.
• Merkelio ląstelės išsidėstę pamatiniame sluoksnyje. Jos yra tarsi specializuoti lytėjimo receptoriai.

Epidermis sudarytas iš 4, kai kuriose kūno vietose – iš 5 sluoksnių: pamatinio, dygliuotojo, grūdėtojo, blizgiojo ir raginio. Epidermį nuo dermos skiria pamatinė membrana. Epidermyje nėra kraujagyslių, todėl gyvybinėmis medžiagomis per membraną jis apsirūpina iš dermos.

Derma

Tikroji oda arba derma sudaryta iš puraus jungiamojo audinio, kurio pagrindą sudaro kolageninės ir elastinės skaidulos. Šios medžiagos suteikia odai stiprumo ir elastingumo. Dermoje yra kraujagyslių ir kapiliarų, limfos gyslelių, prakaito ir riebalinių liaukų, jutiminių receptorių. Paviršinis dermos sluoksnis dantytas. Danteliai, atsisukę į epidermį, vadinami speneliais. Jie išsidėstę tam tikromis linijomis, kurių kontūrai matomi odos paviršiuje. Šios linijos itin ryškios delnuose, paduose, pirštų pagalvėlėse. Kiekvieno žmogaus linijos kitokios. Mokslas, kuris tiria odos linijų piešinius, vadinamas daktiloskopija.

Apie melanomą

Melanoma prasideda, kai viena ar kelios odos apsauginės ląstelės – melanocitai – pakinta ir pradeda be perstojo dalytis. Organizmo nepanaudotas jų perteklius pamažu kaupiasi odoje ir laikui bėgant susiformuoja auglys (navikas, tumoras). Auglys gali būti vėžinis arba gerybinis. Vėžinis auglys yra piktybinis, tai reiškia, kad jis gali išplisti į kitas kūno vietas. Gerybinis auglys paprastai neplinta. Melanoma visada vėžinė. Dažniausiai išsivysto per keletą metų, tačiau kai kurie agresyvūs melanomos tipai gali išaugti ir per 3 mėnesius.

Kartais melanoma išauga iš įgimto arba seniai įgyto apgamo. Vyrams dažniausiai atsiranda ant nugaros, moterims – ant kojų ar rankų, bet ji neišranki ir gali išdygti bet kurioje kūno vietoje: ant galvos, kaklo, lytinių organų, rankų panagėse, netgi ant padų ar delnų, burnos, virškinamojo trakto, makšties gleivinėje ir net akyje.

Ankstyvąją melanomą dažnai galima išgydyti chirurginiu būdu. Vis dėlto melanoma yra pikčiausias odos vėžio tipas, ji gali įsiskverbti giliai į odą, prasibrauti į limfmazgius ir kraują. Melanoma paprastai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau vis dažniau ji pažeidžia ir jaunus.

Melanomos tipai

• Paviršiumi plintanti melanoma. Tai labiausiai paplitęs melanomos tipas. Dažniausiai serga vidutinio amžiaus žmonės. Pradžioje vėžys linkęs augti į išorę ir į kitas kūno dalis neplinta. Vėliau, kai melanoma ima skverbtis gilyn, rizika išplisti didėja. Taigi, jeigu apgamas pradėjo didėti, ypač jeigu jo kraštai nelygūs, būtinai jį parodykite odos ligų specialistui.
• Mazginė melanoma. Tai mazgelio formos greitai augantis epidermio melanocitų navikas.
• Lentigo maligna melanoma. Išsivysto saulės spindulių dažniausiai veikiamuose odos ploteliuose, pavyzdžiui, ant veido, ir yra tiesiogiai susijusi su ilgalaikiu saulės spindulių poveikiu.
• Į šlakus panaši galūnių bei gleivinės melanoma. Tai retas melanomos tipas. Dažniausiai randama delnų ar padų srityje, taip pat po kojos didžiojo piršto nagu.
• Amelanininė melanoma. Amelaninė melanoma atrodo kaip netaisyklingos formos plokščias bepigmentis neskausmingas mazgas, linkusi labai greitai išplisti. Ją lengva supainioti su kitomis odos ligomis, nes neturi būdingo pigmento. Diagnozuojama tik ištyrus pašalintą naviką mikroskopu (atlikus histologinį tyrimą). Šios melanomos sudaro mažiau negu 5 proc. visų melanomos atvejų.

Melanomos simptomai ir požymiai

Melanoma gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, netgi ten, kur nepasiekia saulės spinduliai. Dažniausiai melanoma išsivysto ant liemens, kojų ir rankų.
Melanomos išvaizda labai įvairi. Daugelis melanomų yra tamsiai rudos arba tamsiai juodos. Dažnai jos apibūdinamos kaip besikeičiančios, neįprastos arba tiesiog bjaurios. Bet kurią spalvotą ar bespalvę odos anomaliją, jeigu ji sparčiai didėja ar kinta ir ilgai neišnyksta, turėtų apžiūrėti gydytojas. Kraujuojanti melanoma – tai požymis, kad liga jau pažengusi.

Pakitęs apgamo dydis, forma, spalva, apgamo jautimas – pirmieji įspėjamieji melanomos požymiai. Tokių pakitimų gali atsirasti įgimtuose ar seniau įgytuose apgamuose arba melanoma gali atsirasti kaip naujas nenormalios išvaizdos apgamas.

Įspėjamuosius melanomos požymius lengviausia atpažinti pagal ABCDE metodą:

• A (asimetrija) – apgamo abi pusės skirtingos formos;
• B (kraštai) – dantyti, rantuoti, netaisyklingi ar neryškūs;
• C (spalva) – juodi, rudi atspalviai, įdegio spalva, gali matytis balti, pilki, raudoni ar mėlyni ruoželiai;
• D (diametras) – paprastai daugiau nei 6 milimetrai; navikas panašiai tokio dydžio, kaip trintukas pieštuko gale arba dar didesnis; pirmąkart aptikta melanoma gali būti ir mažesnė;
• E (evoliucija) – keičiasi apgamo dydis, forma, spalva ar išvaizda arba apgamas pradeda augti sveikoje odoje. Melanomai pradėjus vystytis nuo seno esančiame apgame gali pakisti jo struktūra, apgamas gali sukietėti arba pasidaryti gruoblėtas. Kartais jis gali niežėti, kraujuoti, šlapiuoti, tačiau paprastai melanoma skausmo nesukelia.

Ir dar, jeigu išaugo naujas neįprastos išvaizdos apgamas, toks tarsi „bjaurusis ančiukas“, didelė tikimybė, kad tai melanoma.

Jeigu bent vienas iš išvardytų melanomos simptomų ar požymių jums kelia rūpesčių, būtinai pasitarkite su gydytoju. Kuo anksčiau melanoma randama, tuo lengviau ją gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas.

Ankstyvoji melanomos diagnostika

Išmokus atpažinti pirmuosius melanomos požymius ir įpratus reguliariai apsižiūrėti odą melanomą galima aptikti anksti, kai liga dar išgydoma.

Kaip apsižiūrėti odą

Odą apsižiūrėti reikia gerai apšviestame kambaryje prieš veidrodį, kuriame matote save visu ūgiu. Būtų gerai, jei kitas asmuo apžiūrėtų galvos odą ir sprandą. Odą apsižiūrėkite tokia seka:

• veidrodyje apsižiūrėkite kūną iš priekio ir nugaros, paskui pakelkite rankas ir apsižiūrėkite šonus;
• sulenkite alkūnes ir atidžiai apsižiūrėkite išorinę ir vidinę dilbio, žasto dalį (ypač sunkiai matomą išorinę dalį) ir rankas;
• iš visų pusių apsižiūrėkite kojas, pėdas, padus bei tarpupirščius;
• praskirkite plaukus ir dalį sukelkite į viršų, laikydami rankoje veidrodėlį, apsižiūrėkite iš nugaros sprandą ir galvos odą;
• su veidrodėliu rankoje apsižiūrėkite nugarą, lyties organus, sėdmenis.
  Būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją arba dermatologą, jeigu pastebėjote vieną ar kelis iš šių pokyčių:
• odos išaugą, atitinkančią ABCDE požymius;
• naują odos išaugą;
• įtartiną apgamo ar dėmelės pakitimą;
• apgamo niežėjimą ar dilgčiojimą.

Dermatoskopija

Vizualinė diagnostika pagal ABCDE kriterijus – tai pirmasis ir dažniausiai taikomas melanomos atpažinimo metodas. Tačiau vien šiuo metodu ir plika akimi gydytojai dermatologai paprastai nepasikliauja.

Kitas neskausmingas melanomos ankstyvosios diagnostikos metodas – dermatoskopija. Dermatoskopu vadinamas optinis prietaisas, kuriuo gydytojas gali apžiūrėti epidermį ir paviršinę dermą. Klasikiniais rankiniais dermatoskopais tyrimo objektą galima padidinti keletą kartų. Naudodamasis rankiniu dermatoskopu gydytojas gali geriau įvertinti pigmentinių odos darinių formą, dydį, pigmentaciją. Skaitmeniniais dermatoskopais odos darinius galima padidinti iki 100 kartų. Atliekant skaitmeninę dermatoskopiją kompiuterinė programa pati analizuoja odos darinio vidinę struktūrą, išmatuoja jo diametrą, melanino kiekį, dokumentuoja užfiksuotus vaizdus, todėl gydytojas kiekvienąkart gali palyginti net ir mažiausius naviko pakitimus.
Konfokalinė skenuojanti lazerinė mikroskopija – dar viena nauja technologija, padedanti geriau ištirti galimus melanomos pakitimus.

Visi šie tyrimai neinvaziniai ir nekenksmingi. Jie padeda gydytojui greitai ir tiksliai nustatyti diagnozę, todėl daugeliu atvejų neprireikia biopsijų.

Melanomos rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai – tai bet kurie aplinkos veiksniai, paveldėtos savybės ar įpročiai, dėl kurių poveikio didėja rizika susirgti vėžiu. Nors rizikos veiksniai turi įtakos vėžio atsiradimui, tačiau daugelis jų tiesiogiai vėžio nesukelia.

Kas konkrečiai sukelia melanomą – iki šiol nėra gerai žinoma, tačiau nustatyti kai kurie bendrieji rizikos veiksniai, kurie gali didinti tikimybę susirgti šia liga.

• Saulės spndulių poveikis odai. Ilgalaikis arba labai intensyvus saulės spindulių poveikis gali sukelti melanomą. Su melanoma labiau siejama ultravioletinė B spinduliuotė (UVB), tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ultravioletinė A spinduliuotė (UVA) taip pat gali turėti įtakos melanomos, bazaliomos ar plokščialąstelinio vėžio atsiradimui. Veikiant UVB spinduliams oda gali nudegti, tačiau šie spinduliai neprasiskverbia pro stiklą, pvz., automobilių, lėktuvų langus, tuo tarpu UVA spinduliams stiklas nėra kliūtis, jie gali sukelti odos senėjimą bei raukšlių atsiradimą, taip pat ir odos vėžį.
• Saulės keratozė. Tai ikinavikinė odos liga, kuri gali išsivystyti dėl pernelyg ilgo buvimo saulėje. Keratozės paveikti odos ploteliai išsausėja, pašiurkštėja, pasidengia žvyneliais, gali pakisti jų spalva nuo rausvos iki raudonos ar rudos. Dažniausiai keratozė išsivysto ant kaktos, skruostų, nosies, o vyrams – ant plikės. Tyrimai rodo, kad asmenims, turintiems keratozę galvos ir kaklo stityje, melanomos rizika apie 4 kartus didesnė nei bendroje populiacijoje.
• Saulės nudegimai. Stiprūs nudegimai saulėje, ypač vaikystėje ar paauglystėje, ateityje gali tapti melanomos rizikos veiksniais.
• Dirbtinis įdegis. Soliariumai nėra saugesni už natūralų deginimąsi saulėje. Kai kuriuose soliariumuose ultravioletiniai spinduliai gali būti 10-15 kartų stipresni nei vidurdienio saulės. Mėgėjai degintis soliariumuose ar naudotis specialiomis įdegio lempomis labai rizikuoja susirgti melanoma ar kitomis piktybinėmis odos ligomis.
• Apgamai. Didesnė rizika susirgti melanoma asmenims, kuriems ant kūno yra per 50 apgamų arba neįprastos išvaizdos apgamų, kitaip dar vadinamų displastiniais arba atipiniais apgamais. Šie apgamai dažniausiai būna plokšti, dideli, netaisyklingos formos, pakitusios spalvos.
• Šviesi oda. Šviesios odos, šviesiaplaukiams arba raudonplaukiams, mėlynakiams ir strazdanotiems rizika susirgti melanoma didesnė, nes jų oda linkusi ne įdegti, bet nudegti.
• Šeimos istorija. Apie 10 proc. melanomos atvejų sudaro šeiminis vėžys. Jeigu Jūsų artimam giminaičiui (vienam iš tėvų, broliui, seseriai ar vaikui), diagnozuota melanoma, Jums rizika susirgti šia liga 2-3 kartus didesnė nei vidutinė. Rizika dar padidėja, jei melanoma diagnozuota keliems skirtingose vietose gyvenantiems šeimos nariams. Melanoma sergančio asmens artimiems giminaičiams rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją dermatologą.
• Buvęs vėžys. Melanoma sirgusiam asmeniui greičiau gali išsivystyti kita nauja melanoma. Asmenims, sirgusiems bazalioma arba plokščialąsteliniu odos vėžiu, taip pat didesnė rizika susirgti melanoma.
• Kitos paveldimos ligos. Kai kurios genetinės ligos ar sindromai, tokie kaip pigmentinė kseroderma, retinoblastoma, Li-Fraumeni sindromas, Vernerio sindromas bei paveldimas krūties ir kiaušidžių vėžio sindromas, siejami su didesne melanomos rizika.
• Nusilpęs imunitetas. Odos vėžiui, įskaitant ir melanomą, palankesnės sąlygos išsivystyti, kai nusilpusi organizmo imuninė funkcija.
• Rasė. Melanoma apie 24 kartus dažniau serga baltaodžiai, tačiau ši liga gali pažeisti bet kurios rasės ar etninės grupės atstovus.

Melanomos prevencija

Mokslininkai jau daug metų siekia išsiaiškinti, kas sukelia melanomą ir kaip apsisaugoti nuo šios klastingos ligos. Nors tikslios melanomos atsiradimo priežastys dar nežinomos ir nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, kaip jos išvengti, tačiau yra nemažai būdų sumažinti odos vėžio riziką.

• Saugokitės kenksmingų UV saulės spindulių.
• Venkite saulės nudegimų, ypač saugokite vaikus. Nesideginkite saulėje nuo 11 iki 16 val., šiuo laiku UV spindulių poveikis ypač stiprus, todėl oda ne įdega, o nudega.
• Per karščius vilkėkite drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėkite ilgas kelnes, galvą prisidenkite plačiabryle skrybėle ar kepure, o akis – akiniais nuo saulės.
• Jeigu vartojate receptinių vaistų, būtinai pasiteiraukite pas gydytoją ar vaistininką dėl galimo šalutinio poveikio, nes nuo kai kurių vaistų gali sustiprėti organizmo reakcija į UV spinduliuotę.
• Naudokite apsauginius kosmetinius preparatus su UV spindulių filtrais, kurių saulės apsaugos faktorius (SPF) ne mažiau kaip 15, o vaikams ir šviesios odos žmonėms - SPF 30. Šių preparatų paskirtis – ne prailginti buvimo saulėje laiką, o padidinti odos apsaugą nuo UV spindulių. Apsauginių kosmetinių preparatų su UV spindulių filtrais sudedamosios dalys žmogui nepavojingos. Preparatai veiksmingi bent dvejus metus (tikrinkite ant pakuotės nurodytą galiojimo laiką).
• Kūdikių ir mažų vaikų oda labai jautri, todėl visus vaikus, net ir tuos, kurie linkę įdegti, saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių. Kūdikių iki 6 mėnesių nepalikite saulėkaitoje, ypač vidurdienį.
• Reguliariai apsižiūrėkite viso kūno odą, įdėmiai apžiūrėkite vaikus. Patikrinkite, ar nėra pakitusių apgamų, strazdanų, ar nepasikeitė odos spalva. Bet kurį įtartiną pakitimą parodykite šeimos gydytojui.
• Jeigu kartą jau sirgote melanoma, nepamirškite reguliariai tikrintis pas šeimos gydytoją, dar geriau – pas gydytoją dermatologą.
• Jeigu šeimoje yra buvę melanomos atvejų, visiems šeimos nariams reikėtų reguliariai tikrintis dėl melanomos pas šeimos gydytoją, o dar geriau – pas gydytoją dermatologą.

Parengta pagal American Society of Clinical Oncology (cancer.net), Cancer Research UK (cancerresearchuk.org), Egton Medical Information Systems Limited (patient.co.uk) ir European Society for Medical Oncology (esmo.org) skelbiamą informaciją.

Tikimės, kad ši informacija Jums padėjo daugiau sužinoti apie šią ligą.