Odos vėžio simptomai ir požymiai
Bazinių ląstelių karcinomos (bazaliomos) simptomai
Smulkiųjų ląstelių karcinomos simptomai
Melanomos simptomai ir požymiai
Jei odos vėžys randamas pradinėse stadijose
Kaip apsisaugoti nuo odos vėžio
Odos vėžio diagnozavimas ir tyrimai
Vietinio poveikio gydymo būdai

Odos vėžys
Odos vėžys – labiausiai paplitusi vėžio rūšis. Lietuvoje odos vėžys kasmet diagnozuojamas apie 1800 žmonių.
Daugelio odos vėžio rūšių atsiradimo priežastis – žalingas saulės spindulių poveikis odai. Manoma, kad apie 9 iš 10 nemelanominių vėžių ir 6 iš 10 melanomų sukelia besaikis mėgavimasis saule. Žalos pridaro ultravioletiniai saulės spinduliai. Vaikai odos vėžiu serga retai. Mokslininkų nuomone vaikystėje ilgas buvimas saulėje vėliau didina riziką susirgti odos vėžiu. Todėl ypač svarbu saugoti vaikus nuo kaitrių saulės spindulių.
Jeigu žmonės labiau saugotųsi sveikatai žalingų ultravioletinių saulės spindulių, galėtų išvengti daugelio vėžinių odos ligų. Aptikus odos vėžį pradinėse stadijose jį galima pašalinti gana paprasta operacija. Odos vėžys sudaro mažiau negu 1 proc. visų mirties nuo vėžio atvejų.
Apie odą
Oda – didžiausias mūsų kūno organas. Ji saugo nuo infekcijų ir pažeidimų, padeda reguliuoti kūno temperatūrą. Odoje taip pat kaupiasi riebalai ir vanduo bei gaminasi D vitaminas. Odą sudaro 2 pagrindiniai sluoksniai: epidermis (paviršinis odos sluoksnis) ir derma (vidinis odos sluoksnis). Tuoj po derma yra poodinis riebalinis sluoksnis – hipoderma, o dar giliau – raumenys ir sausgyslės.
Odos ląstelės
Odą sudaro kelių rūšių ląstelės.
- Bazinės (pamatinės) ląstelės. Tai apatinis epidermio sluoksnis. Būtent iš šių ląstelių gali išsivystyti bazinių ląstelių odos vėžys, kitaip dar vadinamas bazalioma.
- Keratinocitai. Šių ląstelių gausu sluoksniuose virš bazinių ląstelių. Keratinocitai gamina baltymą keratiną – kietą į vašką panašią medžiagą, suteikiančią odai tvirtumo ir stangrumo. Keratinocitai nuolat dalijasi, dalis šių ląstelių nuolat miršta. Viršutinis ragėjantis epidermio sluoksnis sudarytas iš negyvų keratinocitų, kuriuose yra keratino. Viršutinis odos sluoksnis nuolat pleiskanoja, nusilupusios ląstelės pakeičiamos naujomis negyvomis ląstelėmis, turinčiomis keratino. Iš epidermyje esančių keratinocitų išsivysto plokščialąstelinis odos vėžys.
- Melanocitai. Gilesniuose epidermio sluoksniuose yra ląstelių, vadinamų melanocitais. Melanocitai sintetina tamsios spalvos pigmentą melaniną. Kai mūsų oda atvira tiesioginiams saulės spinduliams, melanocitai pradeda gaminti melaniną. Melaninas saugo odą nuo žalingų ultravioletinių spindulių, dėl ląstelėse esančio melanino šviesi oda įdega saulėje. Tamsesnės odos žmonių melanocitai aktyvesni ir gamina daugiau melanino, todėl tamsiaodžiai geriau apsaugoti nuo odos vėžio nei šviesiaodžiai. Melanocitams suvėžėjus iš jų gali išsivystyti melanoma.
Odos vėžys

Odos vėžys
Odos vėžys – tai nevaldomas nenormalių odos ląstelių augimas. Taip nutinka, kai odos ląstelės nepasitaiso pažeistų DNR (dažniausiai DNR apgadina ultravioletiniai saulės spinduliai ir soliariumų lempos), o pažeistos DNR sukelia mutacijų ar genetinių defektų, dėl kurių ląstelės verčiamos greitai daugintis ir formuoti piktybinius auglius.
Dažniausiai odos vėžys užsimezga tiesioginių saulės spindulių paveiktuose odos lopinėliuose. Odos vėžys neišrankus – pažeidžia visų spalvų ir rasių žmones, tačiau labiau rizikuoja šviesiaodžiai ir raudonplaukiai, nes jų oda saulėje greitai nudega.
Odos vėžio rūšys
Odos vėžiai skirstomi į nemelanominius ir melanomą.
Nemelanominiai odos vėžiai
Šie vėžiai maždaug 20 kartų dažnesni negu melanoma. Skiriamos 3 nemelanominio odos vėžio rūšys.
Bazinių ląstelių karcinoma. Apvalios epidermio apatinio sluoksnio ląstelės vadinamos bazinėmis arba pamatinėmis ląstelėmis. Apie 80 proc. vėžinių odos pakitimų išsivysto iš šio tipo ląstelių. Toks vėžys vadinamas bazinių ląstelių karcinoma arba bazalioma. Bazinių ląstelių karcinoma dažniausiai atsiranda ant galvos, veido ir kaklo. Daugeliu atvejų karcinoma atsiranda dėl saulės spindulių poveikio arba žmonėms, vaikystėje gydytiems spindulinė terapija. Ši odos vėžio rūšis paprastai auga lėtai ir į kitas kūno dalis pasklinda (metastazuoja) retai. Negydoma bazalioma gali toliau augti vienoje vietoje ir pakenkti gretimiems audiniams ar organams. Pavyzdžiui, bazinių ląstelių karcinoma ant veido gali suardyti ir pažeisti nosį ar ausį. Šiuo vėžiu dažniausiai serga baltaodžiai, ir tik labai retais atvejais – juodaodžiai. Bazinių ląstelių karcinoma dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. 75-mečiams ir vyresniems tikimybė susirgti bazalioma penkiskart didesnė, nei sulaukusiems 50–55 metų amžiaus.
Plokščiųjų ląstelių karcinoma. Didžiąją epidermio dalį sudaro plokščios, į žvynelius panašios ląstelės, vadinamos plokščiosiomis ląstelėmis. Apie 20 proc. vėžinių odos pakitimų išsivysto iš šio tipo ląstelių. Toks vėžys vadinamas plokščiųjų ląstelių karcinoma. Ši vėžio rūšis dažniausiai atsiranda dėl saulės spindulių poveikio, bet taip pat gali išsivystyti nudegintoje, cheminių medžiagų ar rentgeno spindulių paveiktoje odoje. Plokščiųjų ląstelių karcinoma paprastai atsiranda ant veido – dažniausiai aplink ausis ar lūpas arba tiesiog ant jų. Šiai vėžio rūšiai neatsparios lėtinio uždegimo apimtos odos vietos ir gleivinės (odos apie burną, nosį, išangę, moters makštį). Didėdama plokščiųjų ląstelių karcinoma pridaro žalos gretimiems organams. Pavyzdžiui, plokščialąstė karcinoma šalia nosies ar ausies negydoma gali tiesiog peraugti į šiuos organus ir juos suardyti, o vėliau ir visiškai sunaikinti.
Plokščiųjų ląstelių karcinoma metastazuoja retai, bet gerokai dažniau už bazinių ląstelių karcinomą. Kartais ji gali pasklisti į gretimus limfmazgius, kitus organus ir sukelti antrinį vėžį.
Plokščiųjų ląstelių karcinoma, panašiai kaip ir bazinių ląstelių karcinoma, tamsiaodžiai serga retai; šis odos vėžys taip pat dažniau prigriebia vyresnio amžiaus žmones. Tikimybė susirgti plokščiųjų ląstelių karcinoma 75-mečiams ir vyresniems žmonėms beveik trisdešimt penkis kartus didesnė, nei sulaukusiems 50–55 metų amžiaus.
Kitos rūšys. Yra dar keletas retesnių odos vėžio rūšių, tokių kaip keratoakantoma, Merkel ląstelių karcinoma, odos limfoma, Kaposi sarkoma, odos priedų augliai ir sarkomos, tačiau visi jie priskiriami nemelanominiams odos augliams.
Bazinių ląstelių karcinoma ir plokščiųjų ląstelių karcinoma paprastai grupuojamos kartu ir vadinamos nemelanominiu odos vėžiu, kad jas būtų lengviau atskirti nuo melanomos. Melanoma atsiranda iš visai kitokių ląstelių ir gydoma skirtingai, nes ji labiau linkusi plisti. Paprastai nemelanominiam odos vėžiui gydyti užtenka palyginti paprastos operacijos. Jeigu vėžinių pakitimų yra labai nedideliame plotelyje, galima naudoti gydytojo paskirtą gydomąjį kremą, pasitelkti kriochirurgiją (gydymą šalčiu) ar lazerinę chirurgiją.
Melanoma (piktybinė melanoma)
Ten, kur epidermis ribojasi su derma, išsibarsčiusios ląstelės, vadinamos melanocitais. Šios ląstelės gamina pigmentą melaniną, kuris suteikia odai spalvą. Melanoma pradeda vystytis melanocituose. Tai pikčiausia odos vėžio rūšis. Daugiau informacijos apie melanomą rasite puslapyje Melanoma.
Odos vėžio simptomai ir požymiai

Odos vėžio simptomai
Odos vėžio simptomai ir požymiai labai apgaulingi. Jų pobūdis priklauso nuo vėžio rūšies. Odos vėžio išvaizda taip pat ganėtinai apgaulinga. Dažnai jis primena:
- dėmelę ar žaizdelę, bet ji neužgyja net per 4 savaites;
- spuogelį ar žaizdelę, kurie niežti, skauda, apsitraukia šašu ar plutele, arba kraujuoja ilgiau negu 4 savaites;
- išopėjusius odos plotelius; opelės negyja jau 4 savaitės, o jūs net neįsivaizduojate, kodėl jų atsirado.
Odos pokyčiai – tai pagrindinis įspėjamasis ženklas apie odos vėžį. Kiekviena odos vėžio rūšis gali atrodyti skirtingai. Taigi, jeigu pastebėjote kokių nors odos pokyčių, būtinai pasikalbėkite su gydytoju.
Kai kurie nemelanominiu odos vėžiu sergantys žmonės nejaučia ir nepastebi jokių specifinių odos vėžio požymių. Arba panašių simptomų gali atsirasti dėl kitų susirgimų, kurie nelaikomi vėžiu. Odos pakitimai, kurių dažniausiai atsiranda sergant bazinių ar plokščiųjų ląstelių karcinoma, išvardyti šiame skyriuje žemiau.
Jeigu neramu dėl kurio nors simptomo ar odos pokyčio, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Bazinių ląstelių karcinomos (bazaliomos) simptomai
Susirgus bazinių ar plokščiųjų ląstelių karcinoma, gali atsirasti du ar daugiau žemiau išvardytų šiai ligai būdingų simptomų ir požymių:
- atvira žaizdelė,– ji kraujuoja, šlapiuoja, apsitraukia šašu ir neužgyja kelias savaites;
- paraudęs, pakilęs lopinėlis ar sudirgintas plotelis, – gali pasidengti šašu ar niežėti, bet skauda retai;
- blizgantis rausvas, raudonas, perlų baltumo ar beveik skaidrus gumbelis;
- rožinė išauga, – jos pakraščiai kiek pakilę, o viduryje yra šašu padengta įduba;
- randuotas baltas, geltonas ar tarsi vaškinis odos plotelis, – jo ribos paprastai neryškios.
Bazalioma dažniausiai atsiranda ant veido, galvos plaukuotosios dalies, ausų, rankų, pečių ir nugaros. Ši odos vėžio rūšis kartais panaši į tokias nepiktybines odos ligas, kaip egzema ar psoriazė. Tik patyręs odos ligų specialistas gali nustatyti tikrąją ligą.
Smulkiųjų ląstelių karcinomos simptomai
Smulkiųjų ląstelių karcinoma dažnai gali pasidengti šašu, kraujuoti ir atrodyti tarsi:
- į karpą panaši išauga;
- tvarus, pleiskanojantis raudonas lopinėlis nelygiais pakraščiais, gali šiek tiek kraujuoti;
- atvira savaitėmis negyjanti žaizdelė;
- iškili šiurkšti išauga su įduba viduryje.
Plokščiųjų ląstelių odos vėžiai dažniausiai išsivysto ant veido, kaklo, lūpų, ausų, plaštakų, pečių, rankų ir kojų. Kai kurios šio vėžio rūšys išplinta po nervus ir gali sukelti niežulį, skausmą, tirpimą, dilgčiojimą ar jausmą, tarsi po oda bėgiotų skruzdėlės. Kiti galimi simptomai – kaklo, pažasties ir kirkšnių srityse po oda atsiradę pabrinkimai ar guzeliai. Jeigu pasireiškė nors vienas iš šių simptomų, būtinai apsilankykite pas gydytoją.
Melanomos simptomai ir požymiai
Melanoma – itin agresyvi odos vėžio rūšis. Tai viena labiausiai paplitusių vėžio rūšių tarp 15–34 metų žmonių, nors dažniausiai ja serga aštuoniasdešimtmečiai ir vyresni. Beveik visi žmonės turi apgamų, vieni daugiau, kiti mažiau. Kuo daugiau ant kūno apgamų, tuo didesnė rizika susirgti melanoma.
Pagal tam tikrus požymius ir simptomus galima įtarti apgamą esant melanoma. Jokiu būdu neatidėliokite vizito pas gydytoją, jeigu naujas apgamas ar kitoks odos pakitimas, arba nuo seno esantis apgamas:
- didėja;
- keičiasi, įgauna netaisyklingą formą;
- keičia spalvą – tamsėja, darosi tarsi dėmėtas ar kelių atspalvių;
- darosi nesimetriškas – apgamo puselės neatrodo vienodos;
- niežti arba ima skaudėti;
- kraujuoja ar užsitraukia šašu;
- atrodo apimtas uždegimo.
Moksliniai tyrimai rodo, kad jei apgamai trijų ar net daugiau skirtingų juodos ar rudos spalvos atspalvių, labai tikėtina, kad tai melanoma.
Daugiau informacijos apie melanomos simptomus rasite puslapyje Melanoma.
Jei odos vėžys randamas pradinėse stadijose
Kuo anksčiau odos vėžys randamas ir atpažįstamas, tuo daugiau galimybių jį sėkmingai gydyti. Pirmųjų įspėjamųjų odos vėžio požymių atpažinimas ir reguliari savo odos apžiūra padės odos vėžį aptikti anksti, kai liga dar išgydoma.
Odą apsižiūrėti reikia gerai apšviestame kambaryje prieš veidrodį, kuriame matote save visu ūgiu. Būtų gerai, jei kitas asmuo apžiūrėtų galvą ir sprandą. Šviesios odos žmonėms nemelanominis odos vėžys daugeliu atvejų prasideda odoje, kuri dažnai buvo veikiama saulės spindulių. Žmonėms, kurių oda tamsesnė, plokščiųjų ląstelių karcinoma pirmiausia atsiranda mažiau tiesioginės saulės paveiktose vietose, pavyzdžiui, ant blauzdų.
Odą apsižiūrėkite tokia seka:
- veidrodyje apsižiūrėkite kūną iš priekio ir nugaros, paskui pakelkite rankas ir apsižiūrėkite dešinį ir kairį šonus;
- sulenkite alkūnes ir atidžiai apžiūrėkite išorinę ir vidinę dilbio, žasto dalį (ypač sunkiai matomą išorinę dalį) ir rankas;
- apžiūrėkite kojų priekį, užpakalinę dalį, šonus, taip pat pėdas, padus bei tarpupirščius;
- sukelkite dalį plaukų į viršų ir, laikydami rankoje veidrodėlį, apžiūrėkite iš nugaros sprandą ir plaukuotąją galvos dalį;
- su veidrodėliu rankoje apžiūrėkite nugarą, genitalijų zoną, sėdmenis.
Pasikonsultuokite su gydytoju, jeigu kirpėjas Jums ant galvos ar smakro pamatė įtartiną opelę, arba jeigu besitikrindami odą pastebėjote kurį iš šių požymių:
- odos išaugą, atitinkančią kurį nors iš jau minėtų simptomų;
- naują odos išaugą;
- įtartinai pakitusį apgamą ar dėmelę;
- žaizdelę, neužgyjančią per 2 savaites.
Praverstų, jei bet kurį simptomą patikrintų šeimos gydytojas. Jis tikrai nemanys, kad gaišinate laiką dėl smulkmenų. Gydytojas nuspręs, ar dėl atsiradusių simptomų jus reikia toliau tirti. Kuo anksčiau odos vėžys randamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas.
Odos vėžio rizikos veiksniai
Tikimybė susirgti odos vėžiu priklauso nuo daugelio rizikos veiksnių. Vienus mes paveldime su genais, kitų gauname iš aplinkos arba susikuriame patys. Visi rizikos veiksniai daugiau ar mažiau kenksmingi mūsų organizmui – jie didina tikimybę susirgti odos vėžiu.
- Saulės spindulių poveikis odai. Daugelį odos vėžio rūšių sukelia ultravioletinė spinduliuotė (ilgalaikis saulės spindulių poveikis arba intensyvios saulės poveikis trumpais periodais, taip pat nudegimai). Vaikai odos vėžiu serga retai, tačiau manoma, kad asmenys, vaikystėje daug laiko praleidę saulės atokaitoje arba smarkiai nudegę, užaugę yra dažniau linkę sirgti įvairių rūšių odos vėžiu.
- Dirbtinis įdegis. Visų trijų rūšių odos vėžiu labiau rizikuoja susirgti tie žmonės, kurie dažnai lankosi soliariumuose, dirbtinio įdegio salonuose ar naudojasi specialiomis įdegio lempomis.
- Šviesi oda. Šviesiaodžiams, šviesiaplaukiams arba raudonplaukiams, mėlynakiams ir strazdaniams rizika susirgti odos vėžiu didesnė, nes jų oda labiau linkusi nudegti nei paruduoti.
- Buvę saulės nudegimai arba gležna oda. Didesnė rizika, kad vėžys gali išsivystyti ugnies, saulės ar įvairių medžiagų nudegintuose, taip pat ligų pažeistuose odos ploteliuose.
- Ikinavikinės odos ligos. Kuo daugiau aktininės keratozės pažeistų odos plotelių, tuo didesnė rizika, kad jie pavirs plokščiųjų ląstelių karcinoma.
- Praeityje buvęs odos vėžys. Asmenims, sirgusiems bet kurios rūšies odos vėžiu, didesnė rizika susirgti kitos rūšies odos vėžiu.
- Praeityje taikytas spindulinis gydymas. Jeigu kada nors sirgote vėžiu ir jums buvo taikoma spindulinė terapija, didesnė tikimybė, kad spinduliuotės paveiktuose odos ploteliuose gali išsivystyti bazinių ląstelių karcinoma.
- Šeiminis odos vėžys. Jei vienas iš tėvų yra sirgęs ar serga plokščiųjų ląstelių karcinoma, jūsų rizika susirgti ta pačia liga 2 - 3 kartus didesnė už vidutinę.
- Amžius. Bėgant metams odoje daugėja saulės spindulių sukeltų pažeidimų. Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė susirgti nemelanominiu odos vėžiu. Tačiau įvairių rūšių odos vėžys gali pažeisti ir jaunesnius.
- Cheminės medžiagos. Sąlytis su įvairiomis cheminėmis medžiagomis tam tikruose darbuose gali padidinti riziką susirgti nemelanominiu odos vėžiu. Šioms medžiagoms priskiriama: anglies derva, suodžiai, degutas, kreozotas, naftos produktai, skalūnų alyva, arsenas.
- Daug apgamų. Jeigu ant kūno daug apgamų, ypač jei suskaičiuojate 100 ar dar daugiau, didesnė rizika, kad iš vieno gali išsivystyti melanoma.
- Nusilpusi imuninė sistema (imunosupresija). Imuninė sistema gali nusilpti dėl ligos, tokios kaip AIDS, užsikrėtus ŽIV arba dėl kai kurių vaistų poveikio.
- Vitiligas (baltmė). Tai labai baltos odos dėmės be melanino.
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tyrimai rodo, kad žmogaus papilomos viruso infekcija yra plokščiųjų ląstelių karcinomos rizikos veiksnys, ypač jeigu virusas slopina imuninę sistemą.
Kaip apsisaugoti nuo odos vėžio
Vasaros dienomis (šiltuosiuose kraštuose – ištisus metus) ilgai nesimėgaukite saule ir nepamirškite šių apsaugos priemonių:
- nuo 11 val. iki 15 val. venkite tiesioginių saulės spindulių (rekomenduojama būti patalpose arba pavėsyje);
- nuo saulės prisidenkite drabužiais ir plačiabryle skrybėle;
- naudokite apsauginius kosmetinius preparatus su ultravioletinių spindulių filtrais, kurių saulės apsaugos faktorius (SPF) ne mažesnis kaip 15 (vaikams ir šviesios odos žmonėms - SPF 30).
Tikrinkitės dėl galimų vėžinių odos susirgimų. Svarbu išsiugdyti įprotį apsižiūrėti odą ir įsitikinti, ar joje nėra pakitimų, ypač tuo atveju, jei rizika susirgti odos vėžiu padidėjusi arba jau esate gydytas nuo odos vėžio. Jei pastebėjote, kad per kelias pastarąsias savaites ar mėnesius odoje atsirado pakitimų, kreipkitės į šeimos gydytoją, kad juos apžiūrėtų.
Soliariumai nėra saugesni už natūralų deginimąsi saulėje. Kai kuriuose soliariumuose ultravioletiniai spinduliai gali būti 10 - 15 kartų stipresni nei vidurdienio saulės.
Vaikų apsauga nuo odos vėžio. Kūdikių ir mažų vaikų oda labai jautri. Visus vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie lengvai įdega, būtina saugoti nuo saulės spindulių. Didžiausia rizika šviesiaplaukiams ir raudonplaukiams, šviesiomis akimis ar strazdanotiems. Kūdikių iki 6 mėnesių nepalikite saulėkaitoje, ypač vidurdienį. Vyresnius nei 6 mėnesių kūdikius reikėtų tepti apsauginiais kremais.
Mažai būnant saulėje Jūsų organizme gali sumažėti vitamino D gamyba, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad daugeliui žmonių pakanka saulėje pabūti mažiau nei 15 minučių, kad pasigamintų reikiamas vitamino D kiekis.
Odos vėžio diagnozavimas ir tyrimai
Vieną dieną pamatėte, kad odoje atsirado pakitusių plotelių. Sunerimote – gal tai vėžys? Apsilankykite pas šeimos gydytoją. Gydytojas Jus išklausys ir apžiūrės. Jeigu įtars, kad tai gali būti odos vėžys, nukreips pas specialistus, kurie atidžiai ištirs pakitusios odos plotelį. Vis dėlto ne visada įmanoma atskirti odos vėžį nuo nevėžinių odos pakitimų. Tokiu atveju specialistas paims odos mėginį ir išsiųs jį į laboratoriją ištirti mikroskopu. Mėginio paėmimas vadinamas biopsija. Paprastai atliekant odos biopsiją taikoma vietinė nejautra. Tačiau viskas priklauso nuo vietos, kurioje gali būti vėžinių pakitimų bei šių pakitimų dydžio.
Skiriamos 3 pagrindinės odos biopsijos rūšys.
- Incizinė ar ekscizinė biopsija. Terminas „incizinė“ (pjūvio) biopsija reiškia, jog chirurginiu peiliu iš viso odos sluoksnio išpjaunamas tik mažas pakitusios odos gabalėlis. Terminas „ekscizinė“ (išpjovimo) biopsija reiškia, jog chirurginiu peiliu išpjaunamas visas pakitęs plotelis ir jį supančio sveiko audinio kraštas. Atlikus incizinę ar ekscizinę biopsiją žaizdelę reikia susiūti. Siūlus galima išimti maždaug po savaitės, todėl į gydymo įstaigą dar gali tekti sugrįžti.
- Prakalo biopsija. Vieta, iš kurios bus imama odos biopsija, nuskausminama ir specialiu įrankiu sukamaisiais judesiais paimamas ištirti cilindro formos odos gabalėlis.
- Nuograndų biopsija. Šis terminas reiškia, jog sukėlus vietinę nejautrą nugramdomas viršutinis odos sluoksnis.
Biopsijos rezultatų iškart nesužinosite, teks palaukti 2 - 3 savaites. Jeigu odos mėginyje specialistai aptiks vėžinių ląstelių, ligos pažeistą plotelį teks gydyti. Jeigu Jums buvo atlikta ekscizinė biopsija, laboratorijoje atidžiai ištirs mėginį ir patikrins, ar aplink visą naviką išpjautas ir sveikos odos kraštas. Tai vadinamoji sveikų adinių riba. Jei sveiko audinio pašalinta per mažai, chirurginio gydymo prireiks daugiau. Jeigu už sveikų audinių ribos liko bent kelios vėžinės ląstelės, vėžys gali augti toliau.
Odos vėžio gydymas
Gydymo galimybės ir gydymo būdai priklauso nuo keleto veiksnių, tokių kaip vėžio rūšis ir stadija, galimas šalutinis poveikis, paciento sveikatos būklė ir jo pasirinkti prioritetai.
Chirurginiai gydymo būdai
Pagrindinis odos vėžio gydymo būdas – operacija. Daugelį vėžinių odos pakitimų įmanoma greitai ir nesunkiai pašalinti atliekant paprastą chirurginę procedūrą, ir daugiau jokio gydymo dažnai neprireikia. Atsižvelgiant į pakitimų dydį ir vietą taikomos skirtingos chirurginės procedūros.
Mažų piktybinių navikų operacijoms dažnai pakanka vietinės nejautros. Jei piktybinis navikas didelis, gali prireikti bendrosios nejautros. Jei vėžys pažeidęs didelį plotą, odą tikriausiai reikės persodinti arba pakeisti odos lopu. Lopas - tai storesnis odos audinio gabalas, paimtas iš gretimos kūno vietos.
Jei vėžys išplitęs į gretimus limfmazgius, juos teks pašalinti. Ši operacija atliekama taikant bendrąją nejautrą.
Gydymas lazeriu. Siauras didelio intensyvumo šviesos spindulys pajėgus sunaikinti tik išoriniame odos sluoksnyje atsiradusius ikivėžinius darinius.
Gydymas šalčiu (krioterapija). Dažniausiai taikomas ikivėžiniams odos susirgimams gydyti: skystu azotu užšaldomos ir sunaikinamos nenormalios ląstelės. Procedūra neskausminga, jokių pjūvių, jokio kraujavimo, jokios narkozės.
Spindulinis gydymas
Spindulinis gydymas dar žinomas kaip spindulinė terapija, radioterapija, švitinimas. Naudojama didelės energijos jonizuojančioji spinduliuotė, kurios paskirtis – sunaikinti vėžines ląsteles. Šis gydymas gali būti taikomas vietoje operacijos, jei odos vėžys išsivystęs tokiose vietose, kur jį būtų sudėtinga gydyti chirurginiu būdu, pavyzdžiui, ant akies voko, nosies galiuko ir ausies. Kartais spindulinis gydymas gali būti rekomenduojamas po operacijos kaip prevencinė priemonė, kad odos vėžys neatsinaujintų.
Spinduline terapija gali būti gydomas į limfmazgius išplitęs vėžys. Jeigu liga išplitusi į kitus organus, spindulinė terapija gali palengvinti simptomus. Šiuo būdu taip pat gydomas po operacijos atsinaujinęs (recidyvavęs) vėžys.
Vietinio poveikio gydymo būdai
Fotodinaminė terapija
Tai palyginti naujas gydymo būdas ir dar viena alternatyva chirurginei operacijai. Fotodinaminei terapijai naudojama vaisto, kurio veikiamos odos ląstelės tampa jautrios šviesai. Gydymui reikalingą odos plotelį paveikus tam tikros rūšies šviesos spinduliais vėžio ląstelės sunaikinamos.
Chemoterapija
Chemoterapija ( tabletėmis ar injekcijomis) retkarčiais gydomas išplitęs odos vėžys. Šis gydymas padeda sušvelninti simptomus tais atvejais, kai liga jau nebepagydoma.
Odos vėžio stadijos
Vėžio stadijų nustatymas – tai būdas aprašyti jo buvimo vietą, ar vėžys išplitęs ir kur išplitęs, ar jis kenkia kitiems organams. Visa tai nustatyti padeda diagnostiniai tyrimai. Kol nebaigti visi tyrimai neįmanoma tiksliai nustatyti naviko stadijos. Informacija apie stadiją padeda gydytojui nuspręsti, kuris gydymo būdas tinkamiausias, taip pat numatyti paciento prognozę (pasveikimo galimybes).
Daugelį bazinių ląstelių karcinomų skirstyti į stadijas netikslinga, nes šis vėžys išplinta labai retai. Stadija nustatoma tik tuo atveju, jei vėžiniai pakitimai apima didelį odos plotą.
Skirstymas pagal stadijas labiau tinka plokščiųjų ląstelių karcinomai, nes ji gali išplisti. Tačiau taip nutinka gana retai.
Odos vėžio stadijos žymimos romėniškais skaičiais nuo I iki IV). Kartais gali būti žymimos ir 0, 1, 2, 3, 4.
Odos vėžio stadijos pagal tarptautinę TNM sistemą
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vėžio stadijos dažniausiai klasifikuojamos pagal prancūzų chirurgo Pjero Denua (Piere Denoix) pasiūlytą ir Tarptautinės vėžio draugijos sąjungos patvirtintą TNM sistemą (ši sistema padeda įvairių šalių gydytojams taikyti tuos pačius gydymo metodus, apibendrinti patirtį, daryti išvadas ir rekomenduoti diagnostikos bei gydymo būdus).
TNM simbolių reikšmės:
- T – navikas (angl. tumor);
- N – limfiniai mazgai (angl. node);
- M – metastazės (angl. metastasis).
Ši stadijų klasifikavimo sistema apibūdina: pirminio naviko (T) dydį; vėžio ląstelių išplitimą į sritinius limfmazgius (N), t. y. sritines metastazes; vėžio ląstelių išplitimą į kitus organus (M), t. y. atokias metastazes.
Nustatant vėžio stadiją svarbu žinoti naviko (T) dydį ir kur jis išplitęs:
- TX - pirminio naviko įvertinti neįmanoma;
- T0 - pirminio naviko nėra;
- Tis – „carcinoma in situ”, navikas plinta epidermyje (Boveno liga);
- T1 – navikas iki 2 cm, rizikos veiksnių nėra arba yra 1;
- T2 – navikas storesnis nei 2 cm arba bet kurio dydžio, tačiau yra 2 ar daugiau rizikos veiksnių;
- T3 – navikas išplitęs į veido kaulus, tokius kaip žandikauliai ar kaulai apie akis;
- T4 – navikas išplitęs į skeletą ar kaukolės pamatą.
Sritinių, t. y. arčiausiai naviko esančių metastazių (N) apibūdinimas:
- NX – sritinių limfmazgių įvertinti neįmanoma;
- N0 – metastazių nėra
- N1 – navikas išplitęs į vieną toje pačioje kūno pusėje kaip ir pirminis navikas esantį sritinį limfmazgį, limfmazgis mažesnis nei 3 cm;
- N2a – navikas išplitęs į vieną toje pačioje kūno pusėje kaip ir pirminis navikas esantį sritinį limfmazgį, limfmazgio storis nuo 3 iki 6 cm;
- N2b – navikas išplitęs į daugiau negu vieną toje pačioje kūno pusėje kaip ir pirminis navikas esantį sritinį limfmazgį, šie limfmazgiai mažesni nei 6 cm;
- N2c - navikas išplitęs į sritinį limfmazgį (limfmazgius) kitoje kūno pusėje nei pirminis navikas, šis limfmazgis ar limfmazgiai mažesni nei 6 cm;
- N3 - navikas išplitęs į bet kurį sritinį limfmazgį, šis limfmazgis storesnis nei 6 cm.
Vėžio išplitimo (atokių metastazių) reikšmės:
M0 – atokių metastazių nustatyti neįmanoma;
M0 – navikas neišplitęs į kitus organus (atokių metastazių nenustatyta);
M1 – navikas išplitęs į kitus organus (nustatyta atokių metastazių).
Reikšmingi rizikos veiksniai – tai požymiai, turintys įtakos naviko plitimui:
- naviko storis – daugiau negu 2 mm;
- įaugo į apatinį odos sluoksnį;
- išplito odos nervuose;
- susiformavo ausies kaušelyje ar ant lūpos;
- tiriant mikroskopu naviko ląstelės labai pakitę (blogai diferencijuotos arba nediferencijuotos).
Romėniškais skaičiais žymimos pagrindinės odos vėžio stadijos.
0 stadija
0 stadija dar vadinama Boveno liga arba karcinoma in situ.
Terminas „karcinoma“ reiškia, kad yra vėžinių ląstelių. „In situ“ reiškia, kad vėžinės ląstelės vis dar toje vietoje, kurioje ir atsirado, t. y. toliau neišplito ir neperaugo į gretimus odos sluoksnius ar audinius. Negydoma Boveno liga ilgainiui gali išsivystyti į plokščiųjų ląstelių karcinomą. Jūsų gydytojas šią stadiją gali apibūdinti kaip ikivėžinę.
I stadija
Naviko storis – iki 2 cm, didelės rizikos požymių nėra arba yra 1, regioninių metastazių nėra (T1 N0).
II stadija
Naviko storis – daugiau negu 2 cm arba bet kurio dydžio, bet yra 2 ar daugiau rizikos veiksnių; regioninių metastazių nėra (T2 N0).
III stadija
Tai reiškia, kad navikas:
- išplito veido kauluose, tokiuose kaip žandikauliai ar kaulai apie akis (T3 N0), regioninių metastazių nėra,
arba
- išplito į regioninį limfmazgį (ar limfinę liauką) toje pačioje kūno pusėje, limfmazgis mažesnis nei 3 cm T1-T3 N1).
IV stadija
Tai reiškia, kad navikas:
- įaugo į stuburą, šonkaulius ar kaukolės apatinę dalį
arba
- išplito į limfmazgį, kuris storesnis nei 3 cm, arba vidaus organą, pavyzdžiui plaučius.
Simboliais IV stadiją galima apibūdinti taip:
- T1, T2, T3, N2, M0;
- bet kuris T, N3, M0;
- T4, bet kuris N, M0;
- bet kuris T4, bet kuris N, M1.
Gydymo šalutinio poveikio mažinimas
Baimintis šalutinių gydymo pasekmių – natūralus jausmas išgirdus diagnozę „vėžys“, todėl labai pravartu žinoti, kad Jūsų sveikatos priežiūros specialistų komanda pasistengs, kad šalutinio poveikio išvengtumėte arba jį būtų galima kontroliuoti.
Po operacijos. Tikėtinos problemos priklauso nuo operacijos rūšies.
- Atliekant daugelį chirurginių procedūrų taikoma vietinė nejautra, todėl pacientas skausmo ar diskomforto visai arba beveik nejaučia. Po procedūros retai kada labai skauda. Operuojant odos vėžį dažniausiai išpjaunamas tik mažas odos plotelis, todėl reabilitacijos paprastai neprireikia, išskyrus tuos atvejus, kai pašalinamas didelis odos plotas.
- Limfedema – tai limfos tėkmės sutrikimas, kai skystis nepasišalina iš audinių ir sukelia patinimą. Patinimų atsiranda tose srityse, kur pažeisti arba pašalinti limfmazgiai. Jeigu po operacijos pažasties arba kirkšnies srityje pradėjo tinti rankos ar kojos, reikėtų apie tai pasakyti gydytojui. Daugumai žmonių limfedemų neatsiranda. Tai palyginti reta liga, bet anksti pradėjus ją gydyti, lengvai tramdoma ir kontroliuojama.
Spindulinio gydymo šalutinis poveikis. Odoje gali atsirasti išbėrimų ar paraudimų, perštėti ar vietomis pakisti jos spalva. Tačiau šių šalutinių reiškinių galima išvengti naudojant vietinio poveikio kortikosteroidų arba antibiotikų. Baigus gydymą per keletą savaičių paprastai išnyksta daugelis šalutinių reiškinių. .
Fotodinaminė terapija. Šį gydymą paprastai lydi tokie šalutiniai reiškiniai, kaip paraudimas ir patinimas. Po gydomosios procedūros pacientų oda 48 valandas jautri šviesai, ypač tos vietos, į kurias prieš procedūrą suleista šviesai jautrių medžiagų, todėl būtina vengti šviesos tiek lauke, tiek patalpose ir atidžiai rinktis apsaugos nuo saulės priemones.
Chemoterapijos šalutinis poveikis. Apie Jums skirto gydymo šalutinį poveikį klauskite savo gydytojo arba slaugytojo. Jie tikrai žinos, kuriuos vaistus vartosite, be to, Jums panorėjus, suteiks ir rašytinės informacijos . Nepamirškite vieno labai svarbaus dalyko: visų išvardytų šalutinių reiškinių tikriausiai nepatirsite.
Be fizinio, gali atsirasti fiziologinio (emocinio ir socialinio) šalutinio poveikio apraiškų. Pacientai bei jų šeimos nariai skatinami bendrauti su sveikatos priežiūros specialistų komanda, kad šie galėtų padėti susidoroti su sunkumais.
Gyvenimas po gydymo
Pasibaigus odos vėžio gydymui pats laikas kreiptis į savo gydytoją dėl sveikatos priežiūros plano sudarymo. Į šį planą galima įtraukti reguliarias medicinines apžiūras ir (ar) tyrimus, iš kurių būtų matyti, kaip per kelis ateinančius mėnesius ar metus keisis Jūsų sveikatos būklė. Taigi, pasveikus itin svarbi tolesnė sveikatos stebėsena. Ateityje Jums teks reguliariai tikrintis pas specialistus, ar neatsirado naujų vėžinių pakitimų: pirmaisiais metais po gydymo – kas 3 mėnesius, antraisiais ir trečiaisiais – kas 6 mėnesius, vėliau – kartą per metus. Be to, jeigu kartą jau buvo diagnozuotas odos vėžys, didesnė rizika kada nors susirgti kitos rūšies vėžiu.
Daugybė nuo odos vėžio gydytų žmonių pasveikę aktyviai leidžia laiką lauke, tačiau visiems jiems labai svarbu saugotis naujų odos pažaidų. Todėl būnant saulėje reikia imtis papildomų atsargumo priemonių:
- vilkėti tankaus audimo medvilniniais drabužiais;
- vilkėti drabužiais ilgomis rankovėmis ir mūvėti ilgomis kelnėmis;
- galvą, veidą ir kaklą pridengti plačiabryle skrybėle;
- teptis aukšto SPF apsauginiais kremais ar losjonais;
- nuo 11 iki 15 val., kai saulė aktyviausia, slėptis pavėsyje;
- niekada nesideginti soliariumuose.
Sveikstantys po odos vėžio gydymo pacientai skatinami laikytis sveikos gyvensenos nuostatų (palaikyti normalų kūno svorį, nerūkyti, subalansuotai maitintis) bei tikrintis dėl vėžinių susirgimų. Saikinga fizinė veikla gali padėti atstatyti jėgas ir suteikti energijos.
Puslapis parengtas pagal American Society of Clinical Oncology (cancer.net), Cancer Research UK (cancerresearchuk.org), Egton Medical Information Systems Limited (patient.co.uk) ir The Skin Cancer Foundation (skincancer.org) informaciją.