Plaučių vėžys

Plaučių vėžys

Plaučių vėžys Lietuvoje kasmet diagnozuojamas apie 1200 gyventojų. Nors pagrindinė priežastis – rūkymas, ši liga gali užklupti bet kurį žmogų. Plaučių vėžys paplitęs visame pasaulyje. Iš 10 plaučių vėžio atvejų apytiksliai 8 nustatomi vyresniems negu 60 metų žmonėms, paprastai rūkaliams. Plaučių vėžys visada gydomas, nepriklausomai nuo jo dydžio, vietos, nuo to, ar vėžys išplitęs ir kiek išplitęs. Jeigu plaučių vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, yra vilties pagyti. Apskritai, kuo labiau vėžys įsisenėjęs (kuo jis didesnis ir labiau išplitęs), tuo mažiau galimybių jį išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali sulėtinti ligos eigą.

Apie plaučius

Kai žmogus įkvepia, plaučiai iš oro pasisavina deguonį ir perneša jį į kraują. Kraujas deguonį išnešioja po visą kūną. Panaudojusios deguonį, organizmo ląstelės išskiria anglies dvideginį. Kraujas anglies dvideginį neša atgal į plaučius. Žmogui iškvepiant anglies dvideginis pašalinamas iš organizmo. Plaučiuose yra daug įvairių rūšių ląstelių. Didžiąją šių ląstelių dalį sudaro epitelio ląstelės. Epitelio ląstelės iškloja kvėpavimo takus ir išskiria gleivių, kurios drėkina ir apsaugo plaučius. Plaučiuose taip pat yra nervų ląstelių, hormonus gaminančių ląstelių, kraujo ląstelių ir struktūrinių arba atraminių ląstelių.

Plaučių vėžys

Pirminis plaučių vėžys prasideda tada, kai plaučių ląstelės pakinta, ima nekontroliuojamai daugintis ir formuoti darinį, vadinamą augliu, pakitimu ar mazgeliu. Plaučių auglys gal atsirasti bet kurioje plaučių vietoje. Auglys gali būti vėžinis arba gerybinis. Augdamas vėžinis plaučių navikas gali aplink paskleisti vėžinių ląstelių, nors taip nutinka ne visada. Šios ląstelės gali patekti į kraują arba nukeliauti į plaučių audinį supantį skystį – limfą. Limfa teka mažais vamzdeliais, vadinamais limfagyslėmis. Limfagyslės nutekina limfą į surinkimo punktus – mažučius pupeles primenančius organus, vadinamus limfmazgiais. Limfmazgiai padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Limfmazgiai išsidėstę plaučiuose, krūtinės centre ir kitose kūno vietose. Iš plaučių limfa natūraliai teka link krūtinės centro, todėl aišku, kodėl plaučių vėžys dažnai pirmiausia čia ir išplinta. Kai vėžinė ląstelė patenka į limfmazgį ar kartu su krauju nukeliauja į tolimą kūno dalį, tai vadinama metastaze.

Antriniais plaučių vėžiais (arba plaučių metastazėmis) vadinami navikai, išplitę į plaučius iš kur nors kitame organe augančio vėžio. Plaučiai – labai tinkama vieta kitų vėžio rūšių metastazėms. Taip yra todėl, kad per plaučius prateka visas kraujas, o jame gali būti vėžinių ląstelių, patekusių iš bet kurios kūno dalies. Į plaučius gali metastazuoti nemažai skirtingų vėžio rūšių, įskaitant krūtų ar žarnyno vėžį. Jeigu jūsų plaučiuose aptiko vėžį, o jūs jau esate sirgęs kitokios rūšies vėžiu, būtinai paklauskite gydytoją, ar aptiktasis vėžys prasidėjo būtent plaučiuose, ar išplito į plaučius iš kito organo.

Plaučių vėžio rūšys

Skiriamos dvi pagrindinės plaučių   vėžio rūšys: didelių ląstelių plaučių vėžys ir smulkialąstelinis plaučių vėžys.

Didelių ląstelių plaučių vėžys (DLPV). Šis vėžio rūšis atsiranda epitelio  ląstelėse ir yra labiausiai paplitusi. DLPV dar gali būti apibūdinama pagal epitelio ląstelės, kurioje vėžys pradeda augti, rūšį.

Skiriamos trys didelių ląstelių plaučių vėžio rūšys. Šios rūšys grupuojamos kartu dėl navikų vystymosi panašumų.

  • Adenokarcinoma. Ši vėžio rūšis prasideda ląstelėse, išklojančiose kvėpavimo takus ir gaminančiose gleives.
  • Plokščialąstelinė arba epidermoidinė karcinoma. Tai labiausiai paplitusi pirminio plaučių vėžio rūšis. Ši rūšis prasideda ląstelėse, išklojančiose kvėpavimo takus. Dažnai aptinkama netoli plaučių centro viename iš pagrindinių kvėpavimo takų (kairiajame arba dešiniajame bronche). Dažniausia ligos priežastis – rūkymas.
  • Stambialąstelinė karcinoma prasideda dar kitose ląstelėse. Karcinoma vadinama stambialąsteline, nes vėžio ląstelės pro mikroskopą atrodo didelės ir apvalainos. Ši vėžio rūšis linkusi greitai augti.

Smulkialąstelinis plaučių vėžys. Ši rūšis prasideda plaučiuose esančiose nervų ląstelėse arba hormonus gaminančiose ląstelėse. Terminas „smulkialąstelinis“ siejamas su pro mikroskopą matomų vėžio ląstelių dydžiu ir forma (ląstelės primena avižas). Paprastai ligą sukelia rūkymas. Labai retas atvejis, kad šiuo plaučių vėžiu susirgtų niekada nerūkęs žmogus. Smulkialąstelinis plaučių vėžys dažniausiai išplinta labai anksti.

Labai svarbu, kad gydytojai skirtų DLPV nuo smulkialąstelinio plaučių vėžio, nes šios dvi vėžio rūšys paprastai gydomos skirtingai. Nuo plaučių vėžio rūšies, tokios kaip DLPV arba smulkialąstelinis vėžys, ir ligos stadijos priklauso, koks gydymas bus taikomas.

Retesnės plaučių vėžio rūšys

  • Mezotelioma. Tai reta vėžio rūšis. Pažeidžia plaučių dangalą – pleurą. Dažniausiai atsiranda dėl ilgalaikio asbesto poveikio. Mezotelioma labai skiriasi nuo plaučių vėžio.
  • Karcinoidinis navikas taip pat reta vėžio rūšis, bet kartais gali išsivystyti plaučiuose. Karcinoidiniai navikai yra neuroendokrininio vėžio rūšis. Neuroendokrininė sistema sudaryta iš liaukų, gaminančių hormonus, kurie padeda funkcionuoti įvairiems žmogaus organams.
  • Minkštųjų audinių sarkomos – retai, tačiau taip pat gali išsivystyti plaučiuose.

Plaučių vėžio simptomai ir požymiai

Susirgus plaučių vėžiu gali atsirasti žemiau aprašytų simptomų ar požymių. Kartais plaučių vėžiu sergantys žmonės nejaučia jokių simptomų. Arba šių simptomų gali atsirasti dėl kitų susirgimų, kurie nelaikomi vėžiu.

Pirmieji plaučių vėžio simptomai ir požymiai

Pirmieji plaučių vėžio simptomai kiekvienam žmogui pasireiškia labai skirtingai. Tai gali būti:

  • Ilgalaikis varginantis kosulys.
  • Atsikosėjimas skrepliais ar gleivėmis su kraujo priemaišomis.
  • Atsikosėjimas krauju.
  • Jau ilgokai varginantis nuolatinis, dažnai aštrus krūtinės ar peties skausmas.
  • Užkimęs balsas.
  • Dusulys.
  • Bendras nuovargis.
  • Svorio kritimas.
  • Pakitusi pirštų ir nagų forma – laikrodžio stikliuko formos nagai ir būgno lazdelės formos pirštai (angl. finger clubbing).

Bendrieji plaučių vėžio simptomai ir požymiai

  • Bendras nuovargis.
  • Apetito praradimas.
  • Pakitęs kosulio pobūdis.
  • Maudimas ar skausmas kvėpuojant ar kosint.
  • Atsikosėjimas skrepliais ar gleivėmis su kraujo priemaišomis.
  • Atsikosėjimas krauju.
  • Užkimęs balsas.
  • Dusulys, atsirandantis dėl pleuros ertmėje susikaupusio skysčio  (pleuros efuzija)
  • Krūtinės skausmas, jeigu auglys plinta į pleurą ar kitus šalia plaučių esančius organus.
  • Svorio mažėjimas.
  • Sutrikęs rijimas.
  • Pakitusi pirštų ir nagų forma – laikrodžio stikliuko formos nagai ir būgno lazdelės formos pirštai (angl. „finger clubbing”).
  • Nuolatinis, dažnai aštrus krūtinės ar peties skausmas.
  • Skausmas ar nemalonūs pojūčiai po dešinės pusės šonkauliais (dėl vėžinių ląstelių plaučiuose).
  • Patinęs veidas – jeigu užspaudžiama pagrindinė kraujagyslė (viršutinė tuščioji vena).
  • Patinęs kaklas – dėl padidėjusių limfmazgių.

Nemaža dalis bendrųjų simptomų neretai siejama su jau išsivysčiusiu plaučių vėžiui, tik įsisenėjusios ligos simptomai intensyvesni ir sunkesni.

Simptomai, kuriuos sukelia hormonai

Kai kurios plaučių vėžio ląstelės gamina hormonus. Hormonams patekus į kraujotaką gali atsirasti simptomų, atrodytų, nesusijusių su plaučių vėžiu. Gydytojai juos vadina paraneoplastiniais simptomais arba paraneoplastiniu sindromu. Hormonų sukelti simptomai kiekvienam ligoniui pasireiškia vis kitaip, tai gali būti:

  • Dilgsėjimas kojų ir rankų pirštuose ar jų tirpimas.
  • Raumenų nusilpimas.
  • Mieguistumas, silpnumas, galvos svaigimas ar nuovokos praradimas.
  • Krūtų pabrinkimas – vyrams.
  • Kraujo krešuliai (trombozė).

Šie simptomai plaučių vėžiui nebūdingi, tačiau gali pasireikšti. Todėl gydytojui būtinai reikėtų papasakoti apie bet kokius naujus simptomus. Jei juos sukelia vėžinių ląstelių hormonai, pritaikius gydymą savijauta turėtų pagerėti.

Pankosto navikų simptomai

Plaučių vėžys, augantis pačioje plaučio viršutinėje, vadinamas Pankosto naviku. Šių auglių simptomai gali būti labai specifiniai. Dažniausiai smarkiai skauda petį arba skausmas iš peties plinta į ranką. Pankosto navikai taip pat gali sukelti daugybę simptomų, vadinamų Hornerio sindromu. Tai gali būti:

  • Nusileidęs arba nusilpęs vienos akies vokas.
  • Mažesnis tos akies vyzdys.
  • Neprakaituojantis pažeistoje pusėje veidas.

Tokių Hornerio sindromo simptomų atsiranda, kai navikas spaudžia arba pažeidžia nervą, einantį nuo kaklo į tą veido pusę.

Jeigu neduoda ramybės vienas ar daugiau išvardytų simptomų ar požymių, būtinai papasakokite apie juos savo gydytojui. Kuo anksčiau vėžys nustatomas, tuo lengviau jį gydyti, ir tuo didesnė tikimybė,  kad gydymas bus sėkmingas.

Kartais jau sergančių, bet jokių ligos simptomų nejaučiančių žmonių plaučiuose vėžys aptinkamas padarius krūtinės ląstos rentgenogramą arba kompiuterinę tomografiją, nors tyrimai atliekami visai kitu tikslu, pavyzdžiui, įtarus širdies ligą. Daugeliui žmonių plaučių vėžys diagnozuojamas tik tada, kai auglys pradeda didėti, plėstis ar kenkti greta plaučių esantiems organams. Be to, plaučių navikas gali išskirti skysčio. Šis skystis  gali kauptis plautyje ar ertmėje aplink plautį, arba stumti orą iš plaučio ir sukelti plaučio kolapsą. Dėl susikaupusio skysčio oro srautas negali patekti į plaučius arba sumažėja tarpas, pro kurį deguonis normaliai patenka į plautį, o anglies dvideginiui iš jo pasišalina, todėl deguonis neišnešiojamas po organus, o anglies dioksidas nepasišalina iš organizmo.

Nors plaučių vėžys gali pasklisti po visą kūną (šis procesas vadinamas metastazėmis), dažniausiai jis išplinta į kitas plaučių dalis, limfmazgius, kaulus, smegenis, kepenis ar virš inkstų esančius organus – antinksčių liaukas. Dėl plaučių vėžio metastazių gali kilti kvėpavimo problemų, skaudėti kaulus, pilvą, nugarą, galvą, varginti silpnumas, traukuliai ir (arba) sutrikti kalba. Rečiau plaučių vėžys gali paskleisti hormonų, dėl kurių kraujyje gali sumažėti natrio ir padaugėti kalcio.

Tokie simptomai, kaip lėtinis nuovargis, bloga nuotaika, negalavimas ar apetito praradimas, nebūtinai atsiranda dėl vėžio metastazių. Vėžys, kurioje vietoje jis bebūtų, priverčia žmogų blogai jaustis. Praradus apetitą gali sumažėti svoris. Dėl nuovargio ir silpnumo vėliau gali būti sunku kvėpuoti.

Jeigu nerimaujate dėl vieno ar kelių čia aprašytų simptomų ar požymių, būtinai papasakokite apie juos savo gydytojui. Kuo anksčiau vėžys nustatomas, tuo lengviau jį gydyti, ir tuo didesnė tikimybė,  kad gydymas bus sėkmingas. Jeigu pastebėjote nerimą keliančių simptomų, jokiu būdu neatidėliokite kelionės  pas savo šeimos gydytoją.

 

Puslapis parengtas pagal American Society of Clinical Oncology (cancer.net), Cancer Research UK (cancerresearchuk.org), Egton Medical Information Systems Limited (patient.co.uk) ir Macmillan Cancer Support (macmillan.org.uk) informaciją.

Tikimės, kad ši informacija Jums padėjo daugiau sužinoti apie šią ligą. Jei turite klausimų arba norėtumėte papasakoti savo istoriją, tai padaryti galite prisiregistravę ir prisijungę prie mūsų portalo.

PARAŠYKITE MUMS

Parašykite mums, jei pastebėjote klaidą arba turite klausimų.

Siunčiama

Visos teisės saugomos © ĮveikVėžį.lt 2015-2016 | Naudojimosi taisyklės ir atsakomybės apribojimas

Draudžiama ĮveikVėžį.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško svetainės sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti ĮveikVėžį.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią ĮveikVėžį.lt nuorodą į cituojamą puslapį. Visais klausimais kreiptis adresu info[eta]iveikvezi.lt

arba

Prisijunkite

Pamiršote prisijungimo duomenis?