Smegenų vėžys

Lietuvos vėžio registro duomenimis mūsų šalyje 2011 metais naujai diagnozuoti 17862 onkologinių susirgimų atvejai, iš jų 280 susirgimų smegenų piktybiniais navikais. Smegenų vėžys diagnozuotas 151 moteriai ir 129 vyrams. 15 proc. piktybinių smegenų navikų diagnozuota vaikams iki 14 metų amžiaus. Daugiausiai smegenų vėžio atvejų diagnozuota vyresniems nei 60 metų asmenims.

Kas yra smegenų vėžys

Smegenų vėžys, kitaip dar vadinamas smegenų auglys, smegenų navikas, galvos auglys, galvos vėžys, tumoras, neoplazija, yra organizmo ląstelių patologija, prasidedanti nuo vienos ar kelių pakitusių ląstelių, kurios, nekontroliuojamai besidalydamos, išauga į dažniausiai plika akimi matomus darinius.

Smegenų navikai formuojasi galvos arba nugaros smegenyse – svarbiausiame žmogaus kūno organe. Šie navikai ypatingi, laikui bėgant jie gali pakeisti žmogaus asmenybę, aplinkos suvokimą ar kelti grėsmę gyvybei.

Smegenys

Smegenys yra kūno ir proto valdymo centras. Kiekviena kasdienė veikla, mintis ar jausmas neapsieina be smegenų kontrolės. Žmogaus kūno kontrolė vyksta per nervines skaidulas. Informacija perduodama nervinio impulso pavidalu, panašiai kaip laidais perduodama elektra. Nervinių skaidulų pluoštai, prasidėję galvos smegenyse, toliau tęsiasi stuburo kanalu iki juosmens srities.

Kaukolės smegeninėje dalyje esančios smegenys vadinamos galvos smegenimis.

Stuburo kanale esančios smegenys vadinamos nugaros smegenimis.

Nervinės skaidulos iš nugaros smegenų išsišakoja po visą organizmą. Nugaros smegenimis informacija iš kiekvienos ląstelės perduodama į galvos smegenis ir priešinga kryptimi.

Centrinė nervų sistema

Centrinę nervų sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenys. Aplink galvos ir nugaros smegenis cirkuliuoja skaidrus skystis, vadinamas smegenų arba cerebrospinaliniu skysčiu.

Smegenys sudarytos iš nervinių ląstelių – neuronų ir paraminių ląstelių – glijos. Šių ląstelių yra įvairių tipų, todėl iš jų gali išsivystyti labai skirtingi navikai.

Smegenų navikai gali išsivystyti bet kurioje smegenų vietoje:

smegenų audinių ląstelėse;
nervuose, kurie įeina į galvos smegenis arba iš jų išeina;
smegenų dangaluose.

Skirtingose smegenų vietose augantys navikai gali sukelti skirtingus simptomus, nes kiekviena smegenų dalis yra atsakinga už vis kitokią žmogaus organizmo funkciją.

Galvos smegenų anatomija

Galvos smegenys – stambiausia centrinės nervų sistemos dalis. Galvos smegenys skirstomos į 3 pagrindines dalis: didžiąsias smegenis, smegenų kamieną ir smegenėles. Galvos smegenis supa 3 smegenų dangalai. Giliai smegenyse įaugusios 2 liaukos – posmegeninė ir kankorėžinė, bet jos yra ne smegenų, o endokrininės sistemos dalis.

Didžiosios galvos smegenys

Didžiosios galvos smegenys sudarytos iš dviejų pusrutulių. Dešinysis pusrutulis kontroliuoja kairiąją kūno pusę, o kairysis – dešiniąją. Kiekvienas pusrutulis anatomiškai yra skirstomas į keturias smegenų skiltis: kaktinę, smilkininę, momeninę ir pakaušinę. Didžiosios galvos smegenys atsakingos už mąstymą, jose taip pat saugoma informacija.

Kaktinė skiltis. Šioje skiltyje yra zonos, atsakingos už kalbą, planavimą, sprendimų priėmimą, judesius ir kai kurias žmogaus asmenybės bei charakterio savybes.
Smilkininė skiltis. Atsakinga už garso suvokimą ir prisiminimų išsaugojimą. Šios lokalizacijos navikai dažnai pakeičia skonio ir kvapų suvokimą.
Momeninė skiltis. Atsakinga už lytėjimo, temperatūros, spaudimo, skausmo, girdimosios kalbos suvokimą ir aplinkos objektų atpažinimą. Smegenų momeninės skilties navikai gali pakeisti gebėjimą kalbėti, skaityti, rašyti ar suprasti žodžius.
Pakaušinė skiltis. Tai smegenų vizualinis centras, atsakingas už regimosios informacijos (spalvų, formų ir nuotolio) suvokimą. Šios skilties navikai gali trikdyti regėjimą.

Smegenų kamienas

Smegenų kamieną sudaro 3 dalys:

pailgosios smegenys;
smegenų tiltas;
vidurinės smegenys.

Smegenų kamienas atsakingas už nevalingas, be žmogaus pastangų tvarkomas organizmo funkcijas: širdies veiklą, kvėpavimą, rijimą, kraujospūdį. Smegenų tiltas jungia smegenų pusrutulius ir smegenėles su nugaros smegenimis. Nervų laidai (nervinių skaidulų pluošteliai) iš didžiųjų galvos smegenų pusrutulių per smegenų kamieną pasiekia nugaros smegenis.

Smegenėlės

Smegenėlės yra įsiterpusios tarp pakaušinių skilčių ir smegenų kamieno. Jas taip pat sudaro du pusrutuliai – dešinysis ir kairysis. Smegenėlės koordinuoja pusiausvyrą, kūno laikyseną, judesių tikslumą bei sinchroniškumą. Smegenėlėse išsivystę navikai gali trikdyti pusiausvyrą ar judesių koordinaciją.

Posmegeninė liauka (hipofizė)

Hipofizė – tai maža endokrininė liauka pačiame smegenų viduryje. Ji gamina daugybę skirtingų hormonų ir kontroliuoja daugelį gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų, tokių kaip augimas, organizmo apykaitos procesų greitis, hormonų gamyba, kiaušinėlių vystymosi ciklas moters organizme arba spermos gamyba vyro organizme, pieno gamyba krūtyje gimus kūdikiui.

Kankorėžinė liauka

Ši giliai smegenyse esanti liaukutė gamina hormoną melatoniną, kuris reguliuoja miego ir būdravimo ciklą.

Nugaros smegenų anatomija

Suaugusio žmogaus nugaros smegenys sveria apie 30 g ir yra 45 cm ilgio. Jos išsidėsčiusios kauliniame stuburo kanale, kurį sudaro į vieną funkcinį vienetą susijungę stuburo slanksteliai. Nugaros smegenys primena kiek suspaustą iš priekio į užpakalį 1 cm skersmens vamzdelį. Neuronų kūnai – pilkoji nugaros smegenų medžiaga – yra susitelkę centrinėje smegenų dalyje, kurią iš išorės supa baltoji nugaros smegenų medžiaga – laidai.

Nugaros smegenys atsakingos už nervinių impulsų perdavimą iš periferijos į galvos smegenis ir atgal bei refleksinių funkcijų vykdymą. Jas pažeidus, žemiau pažeidimo vietos sutrinka jutimas, gali atsirasti šlapimo ir išmatų susilaikymas, sutrikti dubens organų funkcijos ir kt.

Smegenų skilveliai ir smegenų skystis

Smegenų skilveliai. Tai ertmės smegenų audinyje, užpildytos smegenų skysčio.

Smegenų skystis. Jį gamina smegenų skilveliuose esantys kraujagyslių rezginiai. Šis skystis užpildo smegenų skilvelius ir tarpą po voratinkliniu smegenų dangalu. Smegenų skystis susideda daugiausia iš vandens, šiek tiek baltymų, cukraus (gliukozės), baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) ir hormonų.

Skilveliai jungiasi su nugaros smegenų centriniu kanalu ir smegenų dangalais, todėl smegenų skystis gali cirkuliuoti ne tik galvos smegenyse ir aplink jas, bet ir aplink nugaros smegenis.

Smegenų dangalai

Galvos smegenis dengia 3 ploni audinių sluoksniai: kietasis dangalas, voratinklinis ir švelnusis. Jie skiria kaukolės vidinį paviršių nuo smegenų.

Kietasis smegenų dangalas (išorinis). Tai kieta skaidulinio jungiamojo audinio plėvė, kuri iškloja kaukolės vidinį paviršių ir stuburo kanalą.
Voratinklinis smegenų dangalas (vidurinis). Tai plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė. Po voratinkliniu dangalu cirkuliuojantis smegenų kystis skalauja galvos ir nugaros smegenis.
Švelnusis smegenų dangalas (vidinis). Tai plona permatoma jungiamojo audinio plėvelė, priaugusi prie smegenų paviršiaus.

Neuronai ir glijos ląstelės

Neuronai. Taip vadinamos pagrindinės smegenų nervinio audinio ląstelės. Neuronai turi ilgas plonas ataugas, kuriomis nervinis impulsas perduodamas iš vienos smegenų vietos į kitą ir per nugaros smegenis – tolyn po visą organizmą.

Glijos ląstelės. Tai pagalbinės smegenų audinio ląstelės. Šios ląstelės atlieka apsauginę ir atraminę funkciją, aprūpina neuronus maisto medžiagomis ir deguonimi. Glijos ląstelių yra įvairių tipų, tokių kaip astrocitai, oligodendrocitai ar ependimocitai.

Smegenų augliai

Smegenų augliai gali būti gerybiniai arba piktybiniai. Pagal kilmę jie skirstomi į pirminius ir antrinius.

Gerybiniai smegenų augliai

Šie augliai nėra vėžiniai ir paprastai nekelia grėsmės gyvybei. Auga lėtai, nesiskverbia ir neišplinta į kitus audinius. Palikti ramybėje dažniausiai nekenkia sveikatai.

Tačiau ir gerybiniai augliai kartais gali būti pavojingi. Pavyzdžiui, užaugę dideli navikai gali spausti gretimus organus ar audinius, ypač tokioje uždaroje erdvėje kaip kaukolė. Iš liaukinio audinio (kankorėžinės liaukos arba hipofizės) išaugę navikai gali gaminti per daug hormonų ir trikdyti organizmo hormoninę reguliaciją.

Piktybiniai smegenų augliai

Tai nevaldomai besidalijančių vėžinių ląstelių audinio sankaupa, kuri nuolat didėja. Piktybiniai augliai gali įsiskverbti į gretimus audinius ar organus ir juos pažeisti. Piktybiniai augliai gali išplisti į kitas kūno dalis. Taip nutinka, kai keletas vėžinių ląstelių atsiskiria nuo pirminio naviko ir kraujagyslėmis nukeliauja į kitus organus. Ten jos įsitvirtina, toliau nevaldomai dauginasi ir suformuoja naują – metastazinį – auglį.

Pirminiai smegenų augliai

Pirminiai smegenų augliai – tai augliai, kilę iš smegenų audinio. Smegenų vėžio pradmuo gali būti bet kuri smegenų dalis ar kita smegenų struktūra.

Suaugusiems žmonėms dažniausiai diagnozuojami augliai, kilę iš didžiųjų galvos smegenų pusrutulių. Apie ketvirtadalis (maždaug 23 proc.) smegenų navikų pradeda vystytis smegenų dangaluose. Ir tik maždaug kas dešimto naviko kilmė – hipofizė arba kankorėžinė liauka. Su vaikų navikais kiek kitaip: maždaug 60 proc. navikų kilmė – smegenėlės arba smegenų kamienas, likusioji dalis (apie 40 proc.) išsivysto didžiuosiuose galvos smegenų pusrutuliuose.

Antriniai smegenų augliai

Vėžys, išplitęs į smegenis iš kitų organų ar audinių, vadinamas antriniu smegenų augliu arba smegenų metastazėmis.

Į smegenis gali išplisti plaučių, krūties, inkstų, skrandžio, storosios žarnos ir odos (melanoma) vėžys.

Smegenų auglių tipai

Pirminiai smegenų augliai gali būti įvairių tipų. Kartais, kai auglys išsivystęs giliai smegenyse ir biopsija neįmanoma, tikslų jo tipą nustatyti labai sunku.

Visi pirminiai suaugusių žmonių smegenų navikai dažniausiai skirstomi į gliomas ir ne gliomas.

Smegenų gliomos

Navikai, kilę iš paraminių smegenų glijos ląstelių, vadinami gliomomis. Skiriami du pagrindiniai glijos ląstelių tipai: astrocitai ir oligodedrocitai. Iš jų išsivystę navikai atitinkamai vadinami astrocitomomis arba oligodendrogliomomis, arba šių rūšių junginiu.

Gliomos skirstomos pagal naviko ląstelių piktybiškumą. Piktybiškumo laipsnis parodo, kiek naviko audinys skiriasi nuo normalaus smegenų audinio. Kuo smegenų auglys piktybiškesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jis augs greičiau.

Smegenų gliomos – dažniausiai diagnozuojama smegenų navikų grupė.

Astrocitoma

Astrocitoma – dažniausiai vaikams ir suaugusiesiems diagnozuojamas glijos ląstelių auglys. Jis išsivysto didžiosiose galvos smegenyse arba smegenėlėse iš neuronus supančių glijos ląstelių astrocitų. Pagal piktybiškumą astrocitomos skirstomos į 4 grupes:

I laipsnio arba pilocitinė astrocitoma. Lėtai augantis, paprastai gerybinis navikas, retai išplinta į gretimus audinius, dažniau išsivysto vaikams;
II laipsnio arba mažo piktybiškumo difuzinė astrocitoma. Navikas auga lėtai, dažnai gali išplisti į gretimus audinius ir pasidaryti labiau piktybiškas;
III laipsnio arba anaplazinė astrocitoma – piktybinis navikas, gebantis labai greitai augti ir išplisti į gretimus audinius;
IV laipsnio astrocitoma arba glioblastoma – pati agresyviausia astrocitomų rūšis.

Oligodendroglioma

Oligodendroglioma išsivysto iš glijos ląstelių oligodendrocitų. Šios ląstelės gamina mieliną – baltymų ir lipidų turtingą medžiagą, kuri gaubia nervus.

Oligodendrogliomos dažniausiai diagnozuojamos didžiųjų galvos smegenų kaktinėje ir smilkininėje skiltyse. Gali augti lėtai arba greitai. Dažniau išsivysto suaugusiems žmonėms, bet neaplenkia ir vaikų. Kartais navikas per smegenų skystį gali išplisti į centrinę nervų sistemą.

Mišrios gliomos

Mišrūs glijos navikai, kuriuose randama kelių tipų glijos ląstelių.

Ependimomos

Šis vėžys paprastai išsivysto iš ependiminių ląstelių, kurios iškloja smegenų skysčio pripildytų ertmių sieneles. Ependimomos dažniau diagnozuojamos vaikams ir paaugliams. Gali išsivystyti bet kurioje galvos ar nugaros smegenų dalyje. Vyresnio amžiaus žmonėms dažniau išsivysto apatinėje nugaros smegenų dalyje. Retais atvejais ependimomos per smegenų skystį gali išplisti į kitas centrinės nervų sistemos dalis.

Smegenų kamieno glioma

Šis vėžio tipas išsivysto iš glijos ląstelių smegenų kamiene. Navikas paprastai labai agresyvus, greitai auga ir plinta. Tik retais atvejais smegenų kamieno navikai neišplinta iš pirminio židinio.

Smegenų kamieno glioma dažniausiai diagnozuojama 5–10 metų amžiaus vaikams.

Smegenų gliomoms nepriskiriami navikai

Šiai grupei priskiriami navikai, kurie išsivysto ne iš glijos ar kitų paraminių ląstelių.

Meningioma

Meningioma – dažniausiai diagnozuojamas pirminis smegenų navikas, sudaro daugiau nei 35 proc. visų pirminių smegenų navikų. Meningioma išsivysto iš smegenų dangalų (meninginių dangalų) ląstelių ir dažniausiai yra nepiktybinė, bet kartais gali kelti grėsmę gyvybei, jei ima spausti galvos ar nugaros smegenis arba pradeda augti į smegenų audinį.

Hipofizės ir kankorėžinės liaukos navikai

Apie 14 proc. visų smegenų navikų išsivysto hipofizėje ir kankorėžinėje liaukoje. Šio tipo vėžio ląstelės gali išskirti didelį kiekį hormonų ir sutrikdyto organizmo hormoninę reguliaciją.

Pirminė centrinės nervų sistemos limfoma

Limfoma vadinamas vėžys, kuris prasideda limfinėje sistemoje. Pirminė centrinės nervų sistemos limfoma išsivysto smegenyse, bet gali išplisti į smegenų skystį ir akis. Šios rūšies augliai sudaro apie 2 proc. visų smegenų navikų atvejų.

Meduloblastoma

Šis smegenų navikas išsivysto iš grūdėtųjų ląstelių smegenėlėse. Meduloblastomos dažniausiai diagnozuojamos vaikams ir yra piktybinės, geba išplisti po visą centrinę nervų sistemą. Meduloblastomos sudaro apie 2 proc. visų smegenų navikų atvejų.

Primityvūs neuroektoderminiai navikai

Jie išsivysto smegenėlėse, labia panašūs į meduloblastomas ir dažniausiai diagnozuojami vaikams.

Kraniofaringioma

Kraniofaringioma (lot. cranium – kaukolė, pharynx – ryklė) – nepiktybinis smegenų navikas. Jis prasideda didžiųjų smegenų pusrutulių pamate, netoli hipofizės. Šio tipo navikai yra reti (mažiau nei 1 proc.), bet linkę ataugti.

Akustinė švanoma

Akustinė švanoma, kartais dar vadinama akustine neuroma arba vestibuline švanoma – nepiktybinė ir palyginti reta liga. Navikas išauga iš pusiausvyros (vestibulinio) nervo ląstelių. Šis nervas yra vidinėje ausyje. Jis padeda kontroliuoti pusiausvyrą.

Smegenų vėžio simptomai ir požymiai

Dažniausi smegenų navikų sukelti simptomai, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytojus, yra galvos skausmas ir traukuliai, nors kartais navikas gali nesukelti jokių simptomų. Tačiau smegenų navikai – reta liga. Labiau tikėtina, kad minėtų simptomų galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių.

Jeigu vargina galvos skausmas ar traukuliai, nedelskite apsilankyti pas gydytoją. Ir atsiminkite: tikriausiai negalavimus sukėlė kur kas paprastesnė liga.

Smegenų navikų simptomai skirstomi į bendruosius ir specifinius:

bendrieji simptomai pasireiškia, kai navikas spaudžia nervinį galvos arba nugaros smegenų audinį.
specifinių simptomų atsiranda, kai naviko pažeista smegenų sritis negali atlikti tam tikrų funkcijų.

Bendrieji smegenų navikų simptomai

Galvos skausmas, dažnai paūmėja fizinio krūvio metu arba anksti ryte.
Traukuliai (konvulsijos) – staigūs nevalingi žmogaus kūno raumenų susitraukimai. Pacientai gali skųstis įvairaus tipo traukuliais, dažniausiai miokloniniais (pavieniais arba daugybiniais raumenų sutrūkčiojimais, timptelėjimais ar spazmais) arba toniniais–kloniniais (susijusiais su sąmonės netekimu ir kūno raumenų tonuso praradimu).
Asmenybės ar atminties sutrikimai.
Pykinimas ar vėmimas.
Bendras nuovargis.

Specifiniai smegenų navikų simptomai (priklausomi nuo naviko vietos smegenyse)

Spaudimas ar galvos skausmas šalia naviko.
Pusiausvyros ir smulkiosios motorikos įgūdžių sutrikimai – simptomai, kuriuos gali sukelti smegenėlių navikai.
Iniciatyvos praradimas, vangumas ir raumenų silpnumas arba paralyžius – siejami su kaktinės galvos smegenų skilties navikais.
Dalinis ar visiškas regos praradimas – šiuos simptomus gali sukelti pakaušinės arba smilkininės galvos smegenų skilties navikai.
Kalbos, klausos, atminties ar emocijų pokyčiai (pavyzdžiui, netikėtai atsiradęs agresyvumas), sutrikęs gebėjimas suprasti ar parinkti reikiamus žodžius – gali būti sukelti kaktinės ar smilkininės galvos smegenų skilties navikų.
Pakitęs lytėjimo ar spaudimo suvokimas, vienos pusės rankos ar kojos silpnumas arba nuolatinis kairės ir dešinės kūno pusės painiojimas – simptomai, kuriuos gali sukelti kaktinės ar momeninės galvos smegenų skilties navikai.
Negebėjimas nukreipti žvilgsnio į viršų – gali pasireikšti dėl kankorėžinės liaukos naviko.
Sekrecija iš pieno liaukų ir pakitęs menstruacijų ciklas, plaštakų ir pėdų augimas suaugusiems žmonėms – gali būti sukelti hipofizės navikų.
Pasunkėjęs rijimas, veido raumenų nusilpimas ar aptirpimas, vaizdo dvejinimasis – simptomai, kuriuos gali sukelti smegenų kamieno navikai.
Dalinis regos praradimas arba vaizdų dvejinimasis – dažniausiai pasireiškia dėl smilkininės, pakaušinės galvos smegenų skilties ar smegenų kamieno auglių.

Rizikos veiksniai ir prevencija

Rizikos veiksniai – tai biologiniai, socialiniai ir kiti aplinkos veiksniai, kurie didina tikimybę susirgti vėžiu.

Dažniausiai smegenų vėžį sukėlusios priežastys taip ir lieka nežinomos, tačiau kai kurie veiksniai riziką susirgti šia liga gali padidinti:

amžius – smegenų augliai dažniau išsivysto vaikams, paaugliams bei vyresnio amžiaus žmonėms;
lytis – smegenų navikai dažniau išsivysto vyrams, tačiau kai kurie navikų tipai, pavyzdžiui, meningioma, dažniau pasireiškia moterims;
cheminių medžiagų poveikis – įvairūs tirpikliai, pesticidai, naftos ir gumos produktai, vinilo chloridas gali padidinti smegenų vėžio riziką, tačiau mokslininkai iki šiol negali paaiškinti šio poveikio mechanizmo;
paveldimumas – maždaug 5 proc. smegenų auglių gali būti susiję su įvairiais paveldimais genetiniais veiksniais ar ligomis, pavyzdžiui, Li-Fraumeno (Li-Fraumeni) sindromu, neurofibromatoze, Gorlino sindromu, tuberozine skleroze ar Turkoto (Turcot) sindromu;
elektromagnetiniai laukai – mokslininkų nuomonės dėl kenksmingo elektromagnetinių laukų poveikio labai kontraversiškos. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams ir suaugusiesiems riboti naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, dažniau naudotis laisvų rankų įranga;
jonizuojančioji spinduliuotė – jonizuojantieji spinduliai, naudojami galvos ar smegenų patologijai diagnozuoti ir gydyti, kai kuriais atvejais gali turėti ir priešingą poveikį – ateityje padidinti riziką susirgti smegenų vėžiu;
kiti galimi veiksniai – galvos traumos, maistas, kuriame gausu nitritų ir nitratų, cigarečių dūmai, rūkymas, kosmetika, net ir psichologinis poveikis gali turėti įtakos smegenų vėžio atsiradimui.

Smegenų vėžio tyrimai ir diagnostika

Poliklinikoje atliekami tyrimai

Dažniausiai pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją dėl ilgalaikio ir vis stiprėjančio galvos skausmo. Diagnostika paprastai pradedama nuo paciento apklausos ir apžiūros.

Apklausa. Gydytojas išsiaiškina, kokia bendra paciento sveikatos būklė, kurie simptomai jį vargina, kada jie prasidėjo, ar dėl kurių nors priežasčių keičiasi simptomų pobūdis.
Apžiūra, apčiuopa. Gydytojas apžiūri pacientą ir atlieka neurologinį tyrimą. Neurologinis tyrimas apima akių (vyzdžių ir akių obuolių judesių) apžiūrą, refleksų, jutimų ir koordinacijos ištyrimą, atminties patikrinimą.

Jei šeimos gydytojas įtaria, kad simptomus galėjo sukelti smegenų navikas, pacientas nukreipiamas pas gydytoją neurochirurgą atlikti specialių tyrimų.

Ligoninėje atliekami tyrimai

Ligoninėje neurochirurgas dar kartą apklausia, apžiūri pacientą ir atlieka neurologinį tyrimą. Po to atliekamas bendrasis ir biocheminis kraujo tyrimas, užrašoma elektrokardiograma, kartais paskiriamas ir šlapimo tyrimas. Šie tyrimai padeda nustatyti bendrą paciento sveikatos būklę ir galimas gretutines ligas.

Smegenų navikai diagnozuojami atliekant vaizdinius galvos ir nugaros smegenų tyrimus – kompiuterinę tomografiją ir branduolių magnetinio rezonanso tomografiją. Jeigu gydytojas įtaria metastazinį smegenų naviką, pacientui atliekami kitų kūno sričių vaizdinimo tyrimai (ultragarsiniai, endoskopiniai, radiologiniai ir pan.).

Specifiniai smegenų vaizdinimo tyrimai

Jei pacientui diagnozuojamas smegenų navikas, gali būti atliekami papildomi smegenų vaizdinimo tyrimai. Iš jų gydytojas gali sužinoti tikslią naviko vietą, jo dydį, ar navikas peraugęs į gretimus audinius ir pan. Šie duomenys labai svarbūs parenkant optimalų vėžio gydymo metodą.

Branduolių magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šio prietaiso veikimas pagrįstas magnetinio lauko poveikiu į tam tikrą kūno sritį. MRT sukuria tikslius galvos ar nugaros smegenų vaizdus:
branduolių magnetinio rezonanso tomografijos angiografija – skirta smegenų kraujotakos vaizdams gauti;
branduolių magnetinio rezonanso spektroskopija pateikia auglio cheminių medžiagų sudėties analizę;
funkcinė MRT parodo funkcinį smegenų aktyvumą žmogui atliekant tam tikrus veiksmus (judinant galūnes, kalbant, skaitant ir pan.).
Pozitronų emisijos tomografija (PET). Prieš tyrimą pacientui į veną suleidžiamas nedidelis radioaktyvios gliukozės kiekis. Prietaisu skenuojant žmogaus smegenis nustatomas gliukozės panaudojimo greitis nerviniame audinyje. PET padeda nustatyti smegenų auglio piktybiškumą.
Vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija. Prieš tyrimą pacientui į veną suleidžiamas labai mažas kiekis radioaktyvios medžiagos, kuri per kraują pasiekia smegenis ir naviką. Pagal radioaktyvios medžiagos sankaupą smegenyse nustatoma naviko lokalizacija.
Angiograma suteikia detalios informacijos apie smegenų kraujotaką.
Mielograma. Pacientui į stuburo kanalą suleidžiama specialių dažų ir atliekama rentgenograma. Tyrimas padeda nustatyti smegenų skysčio cirkuliacijos apie nugaros smegenis sutrikimus.
Biopsija. Šio tyrimo gali prireikti naviko tipui nustatyti. Pacientui sukeliama bendroji nejautra ir atliekama nedidelė chirurginė operacija: kaukolėje pragręžiama skylutė, per kurią plona adata ištraukiamas nedidelis naviko audinio gabalėlis. Ištyrus mėginuką mikroskopu galima nustatyti naviko tipą ir piktybiškumo laipsnį.
Neuroendoskopija. Pacientui sukeliama bendroji nejautra, kaukolėje išgręžiama nedidelė skylutė ir specialiu įrenginiu – neuroendoskopu – iš smegenų skilvelių paimama nervinio audinio biopsija ar smegenų skysčio mėginys. Neuroendoskopija gali būti atliekama ir siekiant sumažinti spaudimą kaukolės viduje.

Smegenų vėžio stadijos

Suaugusių žmonių pirminiai smegenų navikai paprastai neišplinta už centrinės nervų sistemos ribų, todėl jų stadijos nustatomos pagal ląstelių piktybiškumą ir augimo greitį.

Smegenų vėžio ląstelių diferenciacijos laipsnis

Naviko mėginį tiriant mikroskopu nustatoma, kiek vėžinės ląstelės pakitusios palyginti su normaliomis audinio ląstelėmis.

Sveikas audinys paprastai sudarytas iš įvairių ląstelių, susigrupavusių pagal rūšį. Jeigu naviko audinys panašus į sveikąjį ir sudarytas iš skirtingų ląstelių grupių, sakoma, kad auglys yra diferencijuotas arba jo piktybiškumo laipsnis mažas. Jei naviko ląstelės labai skiriasi nuo sveikojo audinio, sakoma, kad navikas silpnai diferencijuotas, t. y. jo piktybiškumo laipsnis didelis.

Glijos navikų piktybiškumas nustatomas pagal 4 diferenciacijos laipsnius:

I laipsnio navikai priskiriami atskirai auglių grupei – juvenilinei pilocitinei astrocitomai (JPA). Terminas juvenilinė (lot. juvenus – jaunas) reiškia ne jauną paciento amžių, bet ląstelės tipą. Navikas nepiktybinis, auga lėtai, dažniausiai galimas gydyti chirurginiu būdu. Nuo II laipsnio gliomų JPA skiriasi tuo, kad po chirurginio gydymo neatauga;
II laipsnio navikų audinyje nėra negyvų ląstelių, tačiau ypač daug gigantinių ląstelių.
III laipsnio navikų audinyje vyrauja gigantinės ir greitai besidalijančios ląstelės (mitozė). Šie navikai dar vadinami anaplastinėmis astrocitomomis. Jie piktybiniai, greitai auga iš išplinta.
IV laipsnio navikai dažniausiai yra glioblastomos, dar vadinamos daugiaformėmis glioblastomomis. Be visų II ir III laipsnio navikams būdingų savybių, glioblastomose paprastai išveši naviko kraujagyslės, ląstelės greitai dalijasi, vietomis randama žuvusių ląstelių.

Smegenų auglių gydymas

Smegenų augliams gydyti taikomi 4 pagrindiniai gydymo būdai: chirurginis gydymas, chemoterapija, spindulinė terapija ir konservatyvus gydymas. Šie metodai gali būti naudojami atskirai arba kombinuojami. Gydymo metodo parinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių: auglio tipo, piktybiškumo (jei auglys piktybinis), auglio vietos smegenyse, paciento amžiaus ir bendros jo sveikatos būklės.

Chirurginis gydymas

Gerybiniai ir pirminiai piktybiniai smegenų navikai dažniausiai operuojami. Chirurginio gydymo tikslas – pašalinti naviką ar jo dalį per daug nesužalojant sveikų smegenų audinių.

Spindulinė terapija

Spindulinė terapija (radioterapija, švitinimas) – tai gydymo metodas, kai didelės energijos spinduliuotė nukreipiama į vėžinį audinį. Jonizuojantieji spinduliai sunaikina piktybines ląsteles arba sustabdo jų dalijimosi procesą. Spindulinė terapija kartais pasirenkama, kai piktybinio smegenų auglio neįmanoma pašalinti chirurginiu būdu.

Chemoterapija

Chemoterapija – tai gydymas priešvėžiniais vaistais, kuriais naviko ląstelės naikinamos arba stabdomas jų dalijimasis. Chemoterapija gali būti taikoma kartu su chirurginiu, spinduliniu ar dar kitu gydymu.

Konservatyvus simptominis gydymas

Jei smegenų navikas pacientui sukelia traukulių priepuolius, jiems suvaldyti paprastai skiriama vaistų nuo epilepsijos (antikonvulsantų). Jeigu kamuoja stiprūs galvos skausmai, gali prireikti skausmo mažinamųjų vaistų (analgetikų). Steroidiniai vaistai paprastai pagelbsti, kai prireikia mažinti uždegimą aplink auglį – kartu sumažinamas ir spaudimas kaukolės viduje, todėl rimsta galvos skausmai bei kiti smegenų spaudimo sukelti simptomai.

Gydymo tikslai

Dar iki gydymo pradžios pacientas su jį gydančiu neurochirurgu turėtų aptarti gydymo tikslus, išsiaiškinti, kurie gydymo metodai labiausiai tiktų jo ligai, koks gali būti gydymo šalutinis poveikis ir ko gali tikėtis iš gydymo.

Gydymu gali būti siekiama pacientą visiškai pagydyti. Jeigu gerybinį naviką galima pašalinti – visiško pasveikimo galimybė reali.
Jeigu navikas piktybinis, visiško pasveikimo tikimybė labai priklauso nuo naviko tipo, diferenciacijos, jo vietos smegenyse ir kitų veiksnių. Atkreipkite dėmesį: gydytojai tokiais atvejais labiau linkę vartoti ne žodį pasveikimas, o remisija ( remissio – susilpnėjimas). Remisija reiškia laikiną ligos atoslūgį, per kurį sumažėja ar išnyksta ligos požymiai. Tai nėra visiškas pasveikimas, nes po kelių mėnesių ar metų vėžys gali sugrįžti.
Gydymu gali būti siekiama vėžį kontroliuoti: sulėtinti ar sustabdyti naviko augimą ar plitimą, kad pacientas kurį laiką nejaustų ligos simptomų.
Gydymu gali būti siekiama palengvinti simptomus, pavyzdžiui, sumažinti naviką ir sušvelninti skausmą.

Gydymo šalutinio poveikio mažinimas

Gydymo šalutinio poveikio baimė – normalus jausmas išgirdus diagnozę „galvos smegenų navikas“. Pacientą prižiūrinčios medikų komandos tikslas – padėti išvengti nepageidaujamų šalutinių reakcijų arba jas suvaldyti. Tokia pagalba vadinama palaikomąja arba paliatyvia priežiūra ir yra svarbi gydymo plano dalis nepriklausomai nuo ligos stadijos.

Dar iki gydymo pradžios vertėtų išklausinėti gydytoją apie kiekvieną gydymo būdą ir galimą šalutinį poveikį, kaip būtų galima išvengti nepageidaujamų reakcijų arba jas sušvelninti. Taip pat reikėtų išsiaiškinti, kokios draugų ar artimųjų pagalbos gali prireikti gydantis ir sveikstant.

Ilgalaikis ir vėlyvasis šalutinis poveikis

Apie visas šalutines organizmo reakcijas, net jei jos ir neatrodytų labai svarbios, pacientas turėtų pasakyti jį prižiūrinčiai medikų komandai.

Kartais šalutinis poveikis gali būti ilgalaikis, t. y. nepageidaujamos reakcijos gali tęstis ir pasibaigus gydymo kursui. Jeigu šalutinis poveikis pasireiškia po gydymo praėjus keliems mėnesiams ar metams, jis vadinamas vėlyvuoju.

Organizmo sutrikimų, atsiradusių dėl ilgalaikio ar vėlyvojo šalutinio poveikio, gydymas yra svarbi paciento sveikatos priežiūros dalis.

Gyvenimas pasibaigus gydymui

Pasibaigus gydymo kursui pacientas turėtų kreiptis į jį gydžiusį gydytoją dėl tolesnių sveikatos patikrų plano sudarymo. Reguliarių sveikatos patikrų ir kontrolinių tyrimų paskirtis – keletą mėnesių ar metų stebėti, ar liga neatsinaujina, ar nepradėjo formuotis kitas navikas.

Sveikstančiu po naviko pacientu rūpinasi jo šeimos gydytojas. Esant reikalui jis gali nukreipti pacientą pas onkologą ar kitų ligų specialistą.

Smegenų navikas, kaip ir jo gydymas, gali pakenkti smegenų veiklai ir bendrai savijautai. Pacientą gydžiusiai komandai labai svarbu nustatyti, ar dėl gydymo nepakito paciento gyvenimo kokybė, jo protiniai ir fiziniai gebėjimai. Paciento gebėjimai tikrinami specialiais testais. Atsižvelgiant į testų rezultatus skiriamas reabilitacinis gydymas, logopedo ar socialinio darbuotojo konsultacijos.

Atsigaunantiems po smegenų vėžio asmenims rekomenduojama laikytis sveikos gyvensenos nuostatų: palaikyti normalų kūno svorį, nerūkyti, sveikai maitintis ir nepraleisti gydytojų nustatytų sveikatos patikrų.

Vidutinio sunkumo fizinė veikla taip pat gali padėti susigrąžinti jėgas ir suteikti energijos.

Parengta pagal American Society of Clinical Oncology (cancer.net), Cancer Research UK (cancerresearchuk.org) ir Egton Medical Information Systems Limited (patient.co.uk) informaciją.

Tikimės, kad ši informacija Jums padėjo daugiau sužinoti apie ligą.