Žarnyno vėžys

Storosios žarnos vėžio simptomai

Susirgus storosios žarnos (kolorektaliniu) vėžiu gali atsirasti šiai ligai būdingų simptomų, Tačiau tokių pačių simptomų gali atsirasti susirgus ir kitomis ligomis, ypač bendrųjų simptomų, tokių kaip pilvo diskomfortas, pūtimas ir nereguliarus tuštinimasis.

Storosios žarnos vėžiui būdingi šie simptomai ir požymiai:

• kraujavimas iš išangės (tiesiosios žarnos) arba kraujo buvimas išmatose;
• pakitęs įprastas tuštinimosi pobūdis (diarėja ar laisvesni viduriai), trunkantis ilgiau negu 4–6 savaites;
• siauresnės ar plonesnės nei įprastai išmatos;
• gumbas, kurį gydytojas gali apčiuopti išeinamojoje angoje ar pilvo srityje (dažniausiai dešinėje pusėje);
• noras stangintis (tarsi norėtumėte tuštintis);
• svorio netekimas;
• skausmas pilvo ar išangės srityje;
• sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis kraujyje (anemija).

Žarnyno navikai kartais kraujuoja, todėl sergant žarnyno vėžiu kraujyje dažnai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių. Tai vadinama anemija. Dėl anemijos gali atsirasti nuovargis, o kai kada ir dusulys.

Jei vienas ar kitas simptomas nepraeina per kelias savaites ar net sustiprėja, kreipkitės į gydytoją. Ir būtinai jam pasakykite, kurie iš minėtų simptomų ar požymių jums kelia rūpesčių. Paprašykite, kad gydytojas paskirtų kolonoskopiją simptomų priežastims nustatyti.

Kartais vėžys gali sukelti žarnų nepraeinamumą, kitaip dar vadinamą žarnų obstrukcija. Šiai ligai būdingi simptomai:

• dieglių pobūdžio pilvo skausmai;
• vidurių pūtimas;
• vidurių užkietėjimas;
• pykinimas.

Minėtų simptomų gali atsirasti ir dėl kitų ligų, nebūtinai dėl vėžio. Daugelis šių ligų ne tokios pavojingos, pavyzdžiui, hemorojus, infekcijos ar uždegiminės žarnų ligos. Jei esate jaunas, tai kraujavimas iš išeinamosios angos, perštėjimas ir skausmas tuštinantis – tikriausiai ne žarnyno vėžio, o tik hemorojaus požymiai.

Kraujingos išmatos

Pastebėjus, kad išmatose yra kraujo, galima įtarti žarnyno vėžį. Tačiau dažniausiai kraujo atsiranda dėl kitų priežasčių. Jeigu neramu dėl vienų ar kitų simptomų, kuriuos, jūsų manymu, galėjo sukelti žarnyno vėžys, būtinai pasikalbėkite su šeimos gydytoju.

Dažniausiai kraujo į išmatas patenka iš hemorojinių mazgų, ypač jei tai šviežias ir ryškiai raudonas kraujas. Hemorojiniai mazgai – tai aplink išeinamąją angą padidėję veniniai rezginiai. Šie mazgai palyginti silpni, todėl tuštinantis gali būti pažeisti ir pakraujuoti.

Kraujas iš aukščiau esančių žarnų nėra ryškiai raudonas. Jis greičiau juodas, todėl išmatos gali atrodyti tamsios kaip degutas. Šis kraujavimas gali pranašauti aukštesnių žarnyno dalių vėžį. Arba kraujo gali patekti iš kraujuojančios opos.

Pastebėjus bet kokį kraujavimą būtina apsilankyti pas gydytoją ir pasitikrinti. Gydytojas tikrai nepamanys, kad jį gaišinate ir beveik neabejotinai patikrins tiesiąją žarną: pirštine apmautą pirštą įkiš į tiesiąją žarną ir ieškos nenormalių pakitimų. Jis taip pat galės diagnozuoti, ar tiesiojoje žarnoje yra hemorojinių mazgų. Jeigu gydytojui nepavyks apčiuopti jokių anomalijų arba jis aptiks į vėžį panašų gumbą, jums teks gultis į ligoninę, kur atliks daugiau žarnyno vėžio tyrimų.

Pasitarkite su šeimos gydytoju

Jeigu neramu dėl simptomų, kuriuos, jūsų manymu, galėjo sukelti žarnyno vėžys, būtinai apsilankykite pas šeimos gydytoją. Gydytojas, atsižvelgdamas į amžių ir nusiskundimus, nuspręs, ar tai gali būti žarnyno vėžys. Priklausomai nuo amžiaus ir simptomų jums gali skubiai prireikti žarnyno vėžio specialisto, ypač šiais atvejais:

• šeimos gydytojas dešinėje pilvo pusėje arba tiesiojoje žarnoje apčiuopė guzelį;
• vargina anemija;
• pakitęs tuštinimosi pobūdis: palaidi viduriai arba padažnėjęs tuštinimasis ir tai trunka ilgiau kaip 4– 6 savaites;
• kraujuoja iš išeinamosios angos.

Kuo anksčiau vėžys randamas, tuo lengviau jį gydyti, ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Todėl labai svarbu pastebėjus nerimą keliančių simptomų skubiai apsilankyti pas šeimos gydytoją.

Žarnyno vėžio ląstelių diferenciacijos laipsnis

Priimdami sprendimą dėl žarnyno vėžio gydymo, gydytojai visada įvertina ne tik į ligos stadiją, bet ir tai, kaip vėžio ląstelės atrodo pro mikroskopą (ląstelių brandumą). Ląstelių diferenciacijos arba brandumo laipsnis parodo, kiek vėžio ląstelės pakitusios palyginti su normaliomis ląstelėmis. Augdama ir bręsdama normali ląstelė įgyja specifinių jos vietą ir paskirtį organizme atitinkančių savybių. Šis procesas vadinamas diferenciacija. Patologai skiria 3 žarnyno vėžio diferenciacijos laipsnius:

• G1 (žemas piktybiškumo laipsnis) – vėžio ląstelės gerai diferencijuotos, t. y. jų struktūra labai panaši į normalios ląstelės struktūrą;
• G2 (vidutinis piktybiškumo laipsnis) – vėžio ląstelės vidutiniškai diferencijuotos, t. y. labiau skiriasi nuo normalių ląstelių;
• G3 (aukštas piktybiškumo laipsnis) – vėžio ląstelės blogai diferencijuotos, atrodo išsigimę, jų struktūra labai skiriasi nuo normalių ląstelių struktūros.

Žinodami naviko diferenciacijos laipsnį, gydytojai gali nuspėti, kaip vėžys toliau vystysis. Gerai diferencijuotas vėžys tikriausiai augs lėčiau ir vargu ar išplis, ko negalima pasakyti apie blogai diferencijuotą vėžį.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Vakarų Europoje, o nuo 2014 m. liepos 1 d. ir visoje Lietuvoje vykdoma Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ji finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl nemokama. Programa skirta 50–75 m. gyventojams. Pagal minėtą programą kartą per 2 metus galima išsitirti, ar nėra slapto kraujavimo iš žarnyno. Nustačius kraujavimą šeimos gydytojas išduoda siuntimą toliau tirtis pas gydytoją specialistą.

Gydytojų komanda. Žarnyno vėžiu sergantį ligonį paprastai gydo nemaža specialistų komanda:

• chirurgas, kurio specializacija – žarnyno navikai;
• chemoterapeutas (gydymo vaistais specialistas);
• radiologas (spindulinės terapijos specialistas);
• rentgenologas (tyrimų rentgeno spinduliais ir vaizdinių tyrimų, kitaip – skenavimo – specialistas);
• patologas (specialistas, kuris tiria audinių mėginius ir nustato ligą);
• slaugytojas ir kiti.

Prireikus komandą gali papildyti skrandžio ir žarnyno ligų specialistas, dietologas, fizioterapeutas, psichologas ar kitos srities specialistas.

Ši gydytojų komanda nusprendžia, ar ligoniui bus taikomas vienas gydymo būdas, ar sudėtinis (kombinuotas) gydymas. Gydymas priklauso nuo vėžio rūšies, naviko lokalizacijos, stadijos, taip pat nuo ligonio amžiaus ir sveikatos būklės, todėl pagrindinė gydytojų komandos užduotis – nustatyti diagnozę, gydymo galimybes bei galimas pasekmes, taip pat ir gydymo metodų eiliškumą.

Gydymo planas. Kai specialistų komanda susirenka ir priima sprendimą, gydantis onkologas ar slaugytoja pasikviečia pacientą ir informuoja apie gydymo galimybes bei paaiškina pagrindinius gydymo tikslus. Šie tikslai gali būti labai skirtingi: siekti išgydyti ligą, pailginti paciento gyvenimą, palengvinti simptomus. Pacientui taip pat paaiškinama, kokį ilgalaikį ar trumpalaikį šalutinį poveikį gali sukelti gydymas.

Kuris vėžio gydymo metodas tinkamiausias – paprastai kartu nusprendžia ligonis ir jį gydanti specialistų komanda. Vėžio specialistai – savo dalyko ekspertai, sukaupę daug naudingų ir reikalingų žinių apie gydymą, tačiau vėžio užkluptas žmogus geriau žino savo situaciją, jis taip pat turi savo nuomonę ir laikosi savų gyvenimo nuostatų.

Jeigu liga nepagydoma, o gydymo tikslas – tik kurį laiką kontroliuoti vėžį, apsisprendimas gali būti dar sunkesnis. Gydymą reikėtų išsamiai aptarti su gydytoju. Jeigu ligonis nutartų apsieiti be gydymo, visgi jam būtų galima siūlyti paliatyvų gydymą, kuris galėtų palengvinti simptomus.

Priimant sprendimą dėl gydymo labai svarbu visus klausimus išsamiai aptarti su specialistų komanda. Po šio aptarimo pravartu susidaryti klausimų, kuriuos norėtumėte užduoti komandai, sąrašą. Į antrąjį susitikimą su vėžio komanda reikėtų pasikviesti giminaitį ar artimą draugą, kuris galėtų padėti užrašyti atsakymus į Jūsų parengtus klausimus, taip pat gydytojų patarimus ir nurodymus.

Sutikimas gydytis. Atvykote į ligoninę. Žinokite, joks gydymas negali būti pradėtas be Jūsų sutikimo, todėl gydytojas pirmiausia supažindins Jus su gydymo tikslais ir paprašys užpildyti ir pasirašyti sutikimo gydytis lapą. Šis sutikimas – tai patvirtinimas, kad ligoninės personalui leidžiate Jus gydyti. Prieš pasirašant sutikimo gydytis lapą ligoniui turi būti suteikta visa informacija apie:

• rekomenduojamą gydymo būdą ir apimtį;
• gydymo privalumus ir trūkumus;
• bet kokią didesnę riziką ir šalutinį poveikį;
• kitus taikomus gydymo būdus.

Jeigu ko nors nesuprantate, iškart kreipkitės į gydytoją ar slaugytoją, kad dar kartą paaiškintų. Kai kurie vėžio gydymo būdai sudėtiniai, todėl visai nenuostabu, kad prašote pakartotinai paaiškinti. Jeigu išklausę informaciją apie numatomą gydymą dar negalite apsispręsti, visada galite paprašyti daugiau laiko.

Tik nuo Jūsų priklauso – gydytis ar nesigydyti. Medikai visada paaiškins, kas nutiktų, jeigu atsisakytumėte gydymo. Apie savo sprendimą nesigydyti būtina informuoti gydytoją ar prižiūrinčią slaugytoją, kad atsisakymas gydytis būtų įrašytas į Jūsų medicinos bylą. Atsisakymo nebūtina pagrįsti, tačiau personalas, žinodamas Jūsų rūpesčius, galėtų suteikti gerų patarimų.

Kita nuomonė. Nemaža dalis pacientų pageidauja išgirsti ne tik gydančiojo, bet ir kito gydytojo nuomonę apie nustatytą ligą ir jos gydymo galimybes. Antrojo gydytojo konsultacija paprastai suteikia pacientui tvirtybės priimti sudėtingus sprendimus. Sužinoti kito onkologo nuomonę dabar laikoma netgi standartu. Informacijos apie gydytojus, kurie specializuojasi gydyti žarnyno vėžį, galite gauti pačioje gydymo įstaigoje arba kreiptis į Jus gydantį gydytoją. Jeigu jau žinote, kurio gydytojo konsultacijos pageidaujate, paskambinkite jam, susitarkite dėl priėmimo ir išsiaiškinkite, kokių reikia medicininių dokumentų ir per kiek laiko juos turite pateikti.

Būtinai pasitarkite su gydančiuoju gydytoju, ar nepavojinga atidėti gydymą, kol bus gauta kito specialisto nuomonė.

Prašykite, kad gydantis gydytojas parengtų dokumentus antrojo specialisto konsultacijai. Kartais gydytojas kai kuriuos Jums reikalingus dokumentus jau gali būti atidavęs į archyvą, tokiu atveju kreipkitės į gydymo įstaigos archyvą (dažniausiai raštu). Dokumentų rengimas paprastai trunka kelias dienas, todėl tardamiesi dėl konsultacijos turėkite tai omenyje.

Niekada nesiųskite medicininių dokumentų originalų paštu, pasidarykite ir siųskite jų kopijas. Originalus atsineškite į konsultaciją.

Baimė dėl gydymo šalutinio poveikio. Tai normalus jausmas išgirdus diagnozę – vėžys, tačiau žmogui turėtų palengvėti žinant, kad jam priskirta gydytojų komanda visada pasirūpins, kaip išvengti šalutinio poveikio arba jį kontroliuoti. Tokia pagalba vadinama palaikomąja arba paliatyviąja priežiūra ir yra svarbi gydymo plano dalis nepriklausomai nuo ligos stadijos.

Nepageidaujamas gydymo poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip vėžio stadija, gydymo trukmė, gydymo apimtis ir būdai bei ligonio bendroji sveikatos būklė.

Palaikomoji (paliatyvioji) priežiūra. Be pagrindinio gydymo, kuriuo siekiama sulėtinti, sustabdyti ar sunaikinti vėžį, pacientui labai svarbi ir palaikomoji arba paliatyvioji priežiūra. Šios priežiūros tikslas – palengvinti simptomus ir šalutinį poveikį, padėti pacientui tenkinti fizinius, emocinius ir socialinius poreikius.

Palaikomoji priežiūra gali padėti esant bet kuriai vėžio stadijai. Dažniausiai ligoniams vienu metu skiriamas ir pagrindinis gydymas, ir palaikomasis. Kartu taikant abu gydymo būdus paprastai pagerėja pacientų gyvenimo kokybė ir sušvelnėja simptomai. Pacientai jaučiasi labiau patenkinti gydymu.

Palaikomojo gydymo rūšys labai įvairios, jos apima ir medikamentus, ir mitybos pokyčius, ir relaksacijos metodus, ir dar kitus gydymo būdus. Kartais palaikomajam gydymui gali būti taikomi panašūs metodai kaip ir vėžio gydymui, pavyzdžiui, chemoterapija, chirurginė operacija, spindulinė terapija. Prašykite, kad gydytojas išaiškintų, kokiu tikslu į gydymo planą įtraukta kiekviena gydymo rūšis.

Dar prieš gydymo pradžią aptarkite su specialistų komanda, kokių šalutinių reiškinių galima tikėtis pagal Jūsų gydymo planą ir kokio palaikomojo gydymo gali prireikti. Jeigu prieš pradedant gydymą ar jo eigoje atsirado problemų, nedelskite apie jas pranešti savo gydytojui ar kitam komandos nariui.

Gyvenimas pasibaigus gydymui

Storosios žarnos vėžio gydymas baigėsi. Dabar laikas prašyti onkologą, kad specialiai Jums parengtų tolesnės priežiūros ir stebėjimo planą. Į šį planą galima įtraukti fizines patikras ir (arba) medicininius tyrimus, iš kurių būtų matyti, kaip per kelis ateinančius mėnesius ar metus keisis Jūsų sveikatos būklė.

Tolesnė priežiūra reikalinga palaikyti gerą paciento sveikatą, padėti suvaldyti šalutinius gydymo simptomus ir stebėti, ar neatsiranda vėlyvųjų šalutinio poveikio apraiškų. Tačiau bene svarbiausia priežiūros paskirtis – akylai stebėti, ar nėra vėžio atkryčio (ar po operacijos vėžys nemėgina sugrįžti). Stebėsena ypač svarbi pirmuosius 5 metus po gydymo, nes šiuo laiku vėžio pasikartojimo rizika didžiausia.

Daugelį žmonių kankina nerimas, kad pasibaigus gydymui vėžys vėl gali sugrįžti. Žmonės labai skirtingi, todėl ir vėžio pasikartojimo rizika kiekvienam kitokia. Būtinai pasiklauskite gydytoją, ar vėžys dar turi galimybių sugrįžti.

Pasibaigus kolorektalinio vėžio gydymui pacientą turėtų stebėti šeimos gydytojas kartu su onkologu. Po operacijos pacientas pagal sudarytą planą mažiausiai 5 metus turėtų reguliariai tikrintis sveikatą:

• pirmaisiais ir antraisiais metais po operacijos – kas 3 mėnesius;
• trečiaisiais – penktaisiais metais – kas 6 mėnesius;
• vėliau – 1 kartą per metus.

Rekomenduojami atlikti tyrimai:

• kolonoskopija: praėjus metams po operacijos; jei per pirmąją kolonoskopiją rasta polipų, tyrimas kartojamas kasmet, jei polipų nerasta – kas 3 metus;
• karcinoembrioninio antigeno (CEA arba vėžinio embrioninio antigeno) koncentracijos kraujyje tyrimas: pirmaisiais ir antraisiais metais po operacijos – kas 3 mėnesius; likusius 3 metus – kas pusmetį;
• laboratoriniai tyrimai: kasmet arba pagal gydytojo nurodymą;
• kepenų ir sritinių limfmazgių echoskopija: kasmet arba pagal gydytojo nurodymą;
• kiti tyrimai: pagal gydytojo nurodymą.

Po gydymo prireiks šiek tiek laiko, kol atsigausite ir pradėsite geriau jaustis. Sveikas gyvenimo būdas gali padėti Jūsų kūnui greičiau sustiprėti ir sumažinti vėžio pasikartojimo riziką. Sveika gyvensena taip pat mažina riziką susirgti ir kitomis ligomis, tokiomis kaip širdies ligos ar net insultas.

Pasirinkti sveiką gyvenseną – tai šiek tiek pakeisti įprastą gyvenimo būdą. Maži pakitimai gali pagerinti Jūsų sveikatą ir gerovę. Todėl reikėtų rinktis subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, stengtis palaikyti normalų kūno svorį, pagal galimybes mažinti stresą ir visiems laikams mesti rūkyti.

Sveikos gyvensenos palaikymas

Yra eilė kitų būdų padedančių užtikrinti ir palaikyti sveiką gyvenseną po gydymo:

Išmokite susidoroti su jausmais. Stresas, nerimas, depresija, baimė, kad vėžys vėl sugrįš, – dėl šių jausmų gali sulėtėti sveikimo procesas ir kilti naujų problemų, tokių kaip nemiga, galvos skausmai ar skrandžio negalavimai. Su tokiomis emocijomis Jums padėtų susidoroti panašaus likimo paramos grupė ir gebėjimas atsipalaiduoti. Gal panorėsite išmokti ir naujų atsipalaidavimo būdų, tokių kaip meditacija ar joga. Kai kuriems žmonėms tvardytis padeda maldos ar mintys apie dvasingumą.

Nepriaukite svorio. Išsigydžius nuo vėžio labai svarbu nepriaugto svorio. Viršsvoris ir nutukimas didina vėžio atsinaujinimo riziką.

Nerūkykite ir nebūkite greta rūkančiųjų. Meskite rūkyti, net ir tuo atveju jei Jums jau diagnozuotas vėžys. Atsisakę tabako tikriausiai greičiau atsigausite ir pagerės viso organizmo sveikata. Be to, venkite „priverstinio rūkymo“, t. y. dūmų, iškvepiamų iš rūkoriaus plaučių ar sklindančių nuo degančios cigaretės, cigaro ar pypkės.

Bendraukite ir juokitės. Pabūkite su draugais, pažiūrėkite filmą, išveskite pasivaikščioti šunį ar pažaiskite su vaikais. Juokas gali sumažinti nerimą ir pakelti nuotaiką.